13 metų pas ūkininkus už cigaretes ir maistą dirbusį Algį sesuo Gražina rado žaizdotą ir negalintį pakilti, neturintį jokios pilietybės ir tik su Sovietų Sąjungos dokumentais. Nors namuose Algio sveikata taisėsi, liepos mėnesį jis mirė. Jam padėję žmonės džiaugiasi tik tuo, kad galiausiai teisėsauga pradėjo tyrimą dėl darbinio išnaudojimo, o Algis mirė ištrūkęs iš ūkininkų gniaužtų.
Nevaikštantis, patyręs nudegimų, žaizdotas – tokį brolį dar vasarį Gražina rado Mažeikių rajone gulintį ant žemės pas ūkininkus, pas kuriuos brolis Algis 13 metų dirbo už cigaretes ir maistą. Algio istoriją LRT.lt aprašė kovo mėnesį. Tada ekspertai LRT.lt sakė – Algis patyrė darbinį išnaudojimą, vieną iš prekybos žmonėmis formų.
Algis taip pat neturėjo jokios pilietybės ir lietuviškų dokumentų – jis turėjo tik Sovietų Sąjungos išduotą pasą, o, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dėl Lietuvos pilietybės nesikreipė, tad negalėjo nemokamai gauti medicinos pagalbos. Sužinojusi apie brolio sveikatą ir situaciją, kurioje jis atsidūrė, Gražina vasario mėnesį jį parsivežė į namus ir ėmė ieškoti jam pagalbos.
Atvykusi pas ūkininkus ir pamačiusi, kokiomis sąlygomis gyveno Algis, Gražina negalėjo tuo patikėti: „Kai įėjau į vidų – baisu. Baisiau nei tvartas. O žiema buvo šalta. Brolis buvo prie krosnies. Viduje – vien cementas ir ta krosnis“, – tuomet LRT.lt pasakojo Gražina.
„Dieve, ant kojų nė vienos sveikos vietos nebuvo – vien pūliniai, žaizdos. Kairysis šonas – visas nudegintas, ranka – taip pat. Algis norėjo pasikurti krosnį, bet nebepastovėjo, todėl virto ant įkaitintos krosnies“, – tada sakė Gražina.
Galiausiai Algiui pavyko gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje – jo reikėjo, kad, neturėdamas lietuviško asmens dokumento, Algis galėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Visgi vyro sveikata buvo taip nualinta, kad jis liepos mėnesį mirė.
Pradėtas teisėsaugos tyrimas – didelė pergalė
Gražinai ir jos broliui Algiui daug padėjo nevyriausybinė organizacija „Būk su manimi“. Jos atstovė Almantė Karpienė LRT.lt sako, kad pradėtas teisėsaugos tyrimas – didelis pasiekimas. Tiesa, A. Karpienė atkreipia dėmesį, kad teisėsauga kelis kartus atsisakė pradėti tyrimą.
„Algis buvo patyręs insultą, jam ir taip galva nelabai dirbo, be to, jo išsilavinimas menkutis, žmogus nelabai susigaudė šiuolaikiniame pasaulyje, o jis dar ir labai stipriai mikčiojo – be proto stipriai. Tačiau tyrėja į vienus vartus visada smūgiavo: tu pats kaltas, kodėl nesikreipei pagalbos?“ – prisimena A. Karpienė.
Mažeikių nevyriausybinės organizacijos atstovė pastebi liūdną realybę – šiuo atveju Algis mirė laiku nesulaukęs pagalbos, negalėjęs savimi pasirūpinti. A. Karpienė išskiria, kad regionuose uždaromos mažos mokyklos, trūksta specialistų, sveikatos paslaugos tolsta nuo žmogaus, o pasiekti teisėsaugą sudėtinga.
„Štai turime visą krūvą problemų, jas ir atskleidė šio žmogaus istorija. Matome didžiulį norą sutaupyti, neva bus geresnės paslaugos. Atleiskite, bet jos nėra geresnės, jos tik prastėja. <…> Guodžia vienintelis dalykas – bent paskutinėmis gyvenimo akimirkomis Algis gyveno tvarkingai, aprengtas, pamaitintas“, – dalijasi A. Karpienė.
Pasak jos, išvaduotas iš ūkininkų, Algis dar sunkiai vaikščiojo, jam reikėdavo padėti nueiti iki tualeto, o vėliau jis kiek atsigavo – nors jam reikėjo padėti atsikelti, jis jau gana tvirtai vaikščiojo.
„Sulauktas žmogiškumas ir priežiūra jam padėjo“, – sako A. Karpienė.
Dalyje ūkių – baudžiava
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė pastebi, kad po tiek metų, praleistų dirbant pas ūkininkus, Algio sveikata buvo itin prasta.
„Matyt, atsiliepė tai, kad jis anksčiau, gyvendamas pas ūkininkę, jau buvo patyręs insultą, tačiau tada jokios medicinos pagalbos nesulaukė, kažkas iš namiškių suleido jam neaiškių vaistų – tuo viskas ir baigėsi. Jis buvo ne kartą muštas, sesuo jį rado sulaužytu šonkauliu, žaizdotą. Vyro sveikata tik blogėjo, namuose jis patyrė antrą insultą, po jo jau neatsigavo“, – LRT.lt sako K. Mišinienė.
KOPŽI centro vadovė pabrėžia – Lietuvos ūkiuose dar vyksta darbinis išnaudojimas, kai žmonės dirba nelegaliai, be atlygio, išnaudojami: „Man regis, dalyje mūsų šalies ūkių dar egzistuoja baudžiava, nors patys ūkininkai dievagojasi, kad tikrai ne, kad aplink mato geriančių ir tinginčių dirbti žmonių. Sutinku, kad pakantumas tokiam išnaudojimui yra labai didelis, pranešėjai vadinami skundikais, sulaukia visuotinio pasmerkimo.“
K. Mišinienė taip pat svarsto, kad visuomenė nori pastebėti tik tokius išnaudojimo atvejus, kai aiškiai matosi to požymiai, o nukentėjusieji „atrodo ir elgiasi kaip aukos“. Tačiau realybėje viskas daug sudėtingiau. Pavyzdžiui, išnaudojami asmenys gali neprašyti ir nepriimti pagalbos, vengti teisėsaugos.
„Tokio asmens pažeidžiamumą sunku atpažinti net ir specialistams – ar gali būti, kad žmogus pats renkasi gyvenimą tvarte, nuolat jį žeminančius darbdavius? Tačiau įsigilinęs supranti, kad menkas išsilavinimas, ligos, priklausomybės, nutrūkę socialiniai ryšiai žmogų daro labai pažeidžiamą, verčia jį įsikibti į tai, kas yra pažįstama ir suprantama, o ne rizikuoti ir pasitikėti neaiškiu rytojumi.
Deja, visuomenė dar neretai įsitraukia į beprasmius debatus apie tai, kas tokio tame žmoguje yra, kad jis tapo auka, tačiau išnaudotojai ir pigaus darbo mėgėjai tokios analizės ir dėmesio išvengia, jų portretas mažai ką domina“, – apgailestauja K. Mišinienė.
Ilgas kelias siekiant teisingumo
Algio advokatas Vitalijus Jaroščenka taip pat sako, kad tai, jog teisėsauga vykdo tyrimą, yra svarbus pasiekimas. Kad taip nutiktų, teko rašyti tris skundus, kol priimtas sprendimas atlikti ikiteisminį tyrimą.
Pasak V. Jaroščenkos, kalbėdami apie darbinį išnaudojimą, tarptautiniai dokumentai numato ir žmogaus laisvą valią, ir jo pažeidžiamumą. Todėl advokatas svarsto, kad Algio pažeidžiamumo konstatavimas galėjo pakeisti teismų nuomonę dėl ikiteisminio tyrimo.
„Teismų praktikoje nevienareikšmiškai vertinama tai, kiek žmogų veikia kito valia, ar jis galėjo nutraukti darbinius santykius. Tai priklauso nuo žmogaus ir nuo susiklosčiusių aplinkybių“, – pastebi V. Jaroščenka.
Advokatas teigia, kad jei žmogus dirba be tai reglamentuojančio pažymėjimo, tai yra nelegalus darbas.
„Šiuo atveju į tai kažkodėl buvo žiūrima pro pirštus. Žmogus dirbo be jokios sutarties, tai nebuvo vienkartinis veiksmas, kaip būna, pavyzdžiui, talkos atveju. Visada taikomas legalaus ir nelegalaus darbo apibrėžimas, bet šiuo atveju kažkodėl to netaikė“, – sako V. Jaroščenka.
KOPŽI centro vadovė K. Mišinienė antrina, kad teisėsaugai dar sunku atpažinti išnaudojimo atvejus.
„Teisėsaugos mąstyme reikia didelio perversmo, kad toks sunkiai kalbantis, ligotas, vienišas tėvukas patrauktų pareigūno dėmesį, kad būtų susidomėta jo žaizdomis, vergiška tarnyba. Taip, šitoje situacijoje tyrėja nestojo į silpnesniojo pusę. Jei nebūtų pasimaišiusios kelios nevyriausybinės organizacijos, ji sėkmingai būtų nieko ir netyrusi.
Be galo apmaudu, kad siekiant atkurti elementarų teisingumą reikėjo vos ne žemę su dangumi maišyti. Manau, daugybės panašių situacijų niekas ir nepamato, nesamdo advokatų, nesiginčija dėl jų teismuose“, – sako K. Mišinienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2026-08-16, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/3017159/liudna-atomazga-isnaudotas-ukininku-tik-ssrs-pasa-turejes-algis-mire