Užgniaužę kvapą laukėme Apeliacinio teismo sprendimo byloje dėl prostitucijos organizavimo Austrijoje ir Šveicarijoje.
Juvelyriškai atliktas Panevėžio kriminalistų tyrimas leido patraukti atsakomybėn kūrusius „verslo planus” veikėjus, teismuose stebėjome jų aršią tarpusavio kovą, dar taip neseniai sutartinai verbavus ir išnaudojus neturtingas, pažeidžiamas merginas.
Tokios bylos parodo ir taip vadinamos legalios prostitucijos tikrąjį „veidą” – nusikaltėlių atsivežtos aukos praeidavo visus reikalingus medicininius patikrinimus, gaudavo leidimus „dirbti”, buvo nuogos fotografuojamos, kad reklamuotų savo klubą.
Nemokėdamos užsienio kalbos, bijodamos vis grubiau besielgiančių savo „šeimininkų”, grąsinusių „ištirpinti chemikaluose, kad niekas nerastų”, „nupjauti ranką” – kam jos galėjo pasiskųsti?
Sekso pirkėjai visada laukia „šviežienos”, tad merginos suteneriams per parą uždirbdavo didžiules sumas.
Šie teisme beveik ir graudinosi – „nu daviau aš jai 50 eurų, sakiau, pasiųsk savo vaikui”, „pirkau jai apatinius, vaistus, maistą, viskuo rūpinausi, koks čia išnaudojimas”…
Pirmos instancijos teismas buvo skyręs pagrindiniam organizatoriui milžinišką mūsų kraštuose bausmę – 17 įkalinimo metų – Apeliacinis sumažino iki 15 metų.
O kas prakalbs apie austrų ir šveicarų virtines, prilipusias prie „pufų” langų ir laukiančias savo pusvalandžio su „karšta rytų europiete”?