„Nukentėjusiosios pasipriešinimo išraiška nebuvo pakankamai aiški įtariamajam suvokti, jog ji nenori su juo lytinių santykių.“
Šiandien vis daugiau dėmesio viešojoje erdvėje skiriama seksualiniams nusikaltimams, kurių aukomis gali tapti visų socialinių sluoksnių, visų amžiaus grupių asmenys. Kalbame apie prievartautojų modus operandi, aukų patiriamas traumas, aplinkinių reakcijas ir pan.
Beveik visada šiuose tekstuose skiriama daug vietos nukentėjusiųjų baimei prakalbti, pranešti, kreiptis pagalbos. Tikrai taip – traumuotai paauglei ar suaugusiai moteriai pasakoti komisariatuose sėdintiems vyrams, kaip ją nurengė, praskėtė kojas, kiek laiko ir kokiu būdu ją prievartavo, yra tikrai siaubinga patirtis. Kaip iškęsti neretai žeminančią, tokią panašią į išgyventą prievartą medicininę apžiūrą. Aukos bijo ir savo artimiausios aplinkos reakcijų – daug kartų teko stebėti, kaip nukentėjusios mergaitės guodžia savo raudančias motinas: „Mama, nieko baisaus man neatsitiko, tu tik neverk, nepergyvenk taip, aš likau gyva …“
Bet šį kartą ne apie nusprendusias tylėti seksualinės prievartos aukas.
O kaip būna tais atvejais, kai jos ryžtasi prabilti ir, peržengusios policijos komisariatų slenksčius, liudyti apie savo sudarkytus kūnus ir psichiką? Kaip sekasi teisėsaugai iš jausmingai transliuoto naratyvo – „nu jos tyli, kaip gaila, pasirinko neduoti parodymų“ peršokti į profesionalų, empatišką santykį su pasiruošusia bendradarbiauti prievartos auka?
„Aš melagius matau iš tolo“, – užtikrina mus jauna pareigūnė, kai atlydime moterį į apklausą nedideliame komisariate.
„Gerai pagalvok, ar tikrai tau reikia šito vargo, ir mes tave purtysime, ir jo advokatas tavęs negailės, visi apie viską sužinos, aš tai nerašyčiau pareiškimo“, – pataria kitame.
Ilgą laiką galvojome, jog tokio elgesio priežastys – tai, jog pareigūnai vyrai tiesiog nesupranta nukentėjusios moters psichologijos, instinktyviai ją laiko melage, nejučiomis stoja prievartautojo pusėn. Tačiau šiandien seksualinės prievartos aukas apklausia išimtinai moterys pareigūnės – iš jų, deja, neretai sklinda ne ką mažesnis nepasitikėjimas, grubumas, savotiškas atsainumas.
Bet gal tada nuovargis, maži atlyginimai, konfliktai darbe, na, bet kas, bet kokios kliūtys, neleidžiančios teisėsaugos atstovams jautriai, mandagiai, galų gale profesionaliai, bendrauti su seksualinės prievartos aukomis ir tirti nusikaltimą?
„Tačiau šiandien seksualinės prievartos aukas apklausia išimtinai moterys pareigūnės – iš jų, deja, neretai sklinda ne ką mažesnis nepasitikėjimas, grubumas, savotiškas atsainumas.”
Vis tik atsakymo šiandien, matydama nepakenčiamai didelius nutrauktų ikiteisminių tyrimų dėl seksualinės prievartos skaičius, ieškočiau kitur.
Jis, mano manymu, tai pasiruošimas, žinios, įgytos specifinėje mokslo įstaigoje.
Jeigu tyrėja, nutraukdama tyrimą, samprotauja, jog nukentėjusioji „turėjo aiškiau išreikšti savo nesutikimą lytiniams santykiams“, jeigu ji leidžia įtariamajam dar prieš jam duodant parodymus susipažinti su aukos liudijimu arba pakvietusi moterį „tik pokalbio, nereikia advokato, čia tik greitai patikslinsim porą aplinkybių“ – iš tikrųjų ją įstumia į kambarį, kur jos laukia akistata su prievartautoju ir jo gynėju – ji tiesiog neturi žinių, ji neparuošta darbui šiame lauke.
Toks neprofesionalumas tragiškai smogia būtent nusprendusioms netylėti prievartos aukoms.
„Tai kad ji nestabili kažkokia“, – signalizuoja mums tyrėja, jos tonas vis griežtėja, laikysena darosi vis atšiauresnė.
Tuo tarpu įtariamasis savo versiją dėsto ramiai, racionaliai: „Nuoširdžiai pasimetęs, maniau, mes abu to norėjome, maniau, jai patinka grubus seksas, aš toks dabar sutrikęs…“
„Bet jis mane smaugė, aš buvau aptemusia sąmone, negalėjau pasipriešinti“, – bando aiškinti auka, tačiau tyrėja jos jau nebegirdi, jos nuomonei įtakos nebeturi niekas – nei psichologų pažyma apie patirtos traumos pasekmes, nei aukos bandymai žudytis.
Ar gali žmogus, neturintis bazinių žinių apie prievartos aukų psichologiją, tinkamai įvertinti tas mūsų taip kruopščiai renkamas ir pristatomas tyrimą vykdantiems asmenims psichologų pažymas apie patirtos traumos pasekmes? Ar replikuotų tada – „bet tai buvo tik lengvas prismaugimas, nieko ypatingo“?
„Ar gali žmogus, neturintis bazinių žinių apie prievartos aukų psichologiją, tinkamai įvertinti tas mūsų taip kruopščiai renkamas ir pristatomas tyrimą vykdantiems asmenims psichologų pažymas apie patirtos traumos pasekmes?”
Nedrąsu net klausti apie tarptautinius dokumentus, įpareigojančius prievartos aukoms suteikti prieigą prie teisingo ir nešališko tyrimo, seniai susitaikėme su padėtimi, jog visos tos dosnios konvencijos, direktyvos yra išimtinai nevyriausybinio sektoriaus žaidimų aikštelė.
Šiandien, motyvuodamos nukentėjusias mergaites ir moteris netylėti, liudyti apie apie patirtą prievartą, deja, visada turime joms atvirai pasakyti – tavęs laukia ne tik arši prievartautojo gynyba, bet gali būti, kad tavimi nenorės patikėti ir pareigūnai, tu jausiesi nesuprasta, neišklausyta, žeminama. Bet nenusimink ir nesitrauk, būk stipri, jie iš tiesų nelinki tau blogo, tiesiog jie nemoka kitaip. Žinai, ilgai bendraudami su blogais žmonėmis, kartais jie patys paranda jautrumą, tampa žiaurūs ir ciniški – tik tu nenusimink, laikykis, juk esi teisi.
Bet pasakysiu atvirai – sunku sakyti tokius dalykus žmogui, kuris yra tapęs vieno baisiausių nusikaltimų auka, griauti iliuziją, jog uniformuota visuomenės dalis yra besąlygiškai nusiteikusi padėti.
Deja, kito kelio kol kas nėra.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2026-03-16, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/2869268/kristina-misiniene-ar-zinai-kas-man-atsitiko