Ši istorija – su tęsiniu.
Prokurorui apskundus paauglio išteisinimą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija bylą vėl nagrinėjo ir dar kartą pasakė – jaunuolis nenusikalto.
Mes suprantame šio atkaklaus prokuroro, daug metų principingai tiriančio seksualinę prievartą prieš vaikus, laikyseną – juk mergaitei tada nebuvo nė 13 m.
Teisėjai vėl akcentavo paauglių draugystę, abiejų sutikimą tokiems santykiams.
Tačiau ir išteisindami, teisėjai atkreipė dėmesį į platesnį, mus taip pat čia labai neraminusį kontekstą.
Mergaitės elgesys buvo seksualizuotas dar ilgai prieš susipažįstant su draugu, ji nuolat save žalojo, turėjo suicidinių minčių.
Priežasčių nerasta (neieškota?).
Nukentėjusios šeima žinojo apie užsimezgusią paauglių draugystę, ją palaikė, leisdavo kartu nakvoti.
Ir tik vėliau, atsiradus tarpusavio pykčiams, buvo nuspręsta buldozeriu pervažiuoti per šiuos santykius, t.y., kreiptis į pareigūnus.
Visada palaikome teisėsaugą, kuri tiria ir aiškinasi, dažniausiai nėra kito kelio tiesos sužinojimui.
Bet ar nesame čia ko visi pražiūrėję?