Negailestingose rankose migracinis kūjis skaldo žmonių likimus toliau.
Vos spėjome apsidžiaugti, jog Panevėžio moterų kalėjimas leido mums susitikti su įkalinta čia jauna moterimi iš Konakrio, išgirsti jos istoriją ir įvertinti jos pažeidžiamumą, kaip sekanti naujiena – jog galima prekybos žmonėmis auka, paprašiusi prieglobsčio mūsų šalyje, jau išsiųsta iš Lietuvos – smarkiai šokiravo.
Trapi, palūžusi, ilgą laiką klajojusi tarp Rytų Europos šalių, ši Gvinėjos gyventoja dar nepilnametė buvo prievarta ištekinta už daug vyresnio vyro, kentėjo nuo smurto svetimuose jai namuose.
Jungtinių Tautų duomenų bazė UN Women pateikia sukrečiančius skaičius apie moterų ir mergaičių patiriamas kančias šioje šiaurės vakarų Afrikos šalyje – vaikų vedybas, lytinių organų žalojimą, ilgalaikį fizinį ir seksualinį smurtą šeimoje – tačiau tai nejaudina mūsų valdininkų.
Visų neišgelbėsi, tiesa? O ir prekybos žmonėmis aukomis tampa tik baltieji, pageidautina ES gyventojai, pageidautina „labai švarios reputacijos, su grandinių žymėmis ant kūnų”.
Mums gėda už valstybę, kad ši narsi, tiek iškentėjusi moteris negavo mūsų šalyje pagalbos. Bjauru klausytis išvedžiojimų apie TOKIŲ migrantų keliamą grėsmę.
Ypatingas ačiū Sienos grupei, pranešusiai mums apie įkalintą moterį.
Kiekvienas gyvenimas yra svarbus.