Straipsniai – 2024

Kelios dienos laisvėje – vėl išprievartauta moteris: bausmės neveikia, laukiam naujų aukų? („www.lrt.lt”, 2024-06-22)

Vos kelios dienos laisvėje – ir vėl užpulta bei išžaginta moteris. Ekspertai kelia klausimą, kaip veikia mūsų teisingumo sistema, jei nusikaltėliui nespėjus apšilti kojų laisvėje jis vėl tose pačiose vietose puola moteris. Pažymima, kad įkalinimas rezultatų neduoda, o bausmės ir kontrolė nebus amžinos.  

Dar balandžio viduryje viename Klaipėdos miško parkų buvo užpulta ir išžaginta mergina. Nusikaltimu įtariamas asmuo jau yra teistas dėl panašių nusikaltimų, o vos prieš kelias dienas iki nusikaltimo buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Nė nespėjęs apšilti kojų laisvėje, vyras grįžo į tas pačias teritorijas, kur aukų tykojo ir anksčiau. 

Gegužės viduryje Generalinės prokuratūros atstovė Viktorija Jonuitė LRT.lt sakė, kad tyrimas atliekamas ir dėl pasikėsinimo nužudyti. 

„Tyrimas šiuo metu yra atliekamas dėl seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo nužudyti, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą“, – informavo V. Jonuitė. 

„Ir vėl tas pats parkas, ta pati valanda“ 

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė kelia klausimą – kaip veikia mūsų teisingumo sistema, jei vos iš įkalinimo įstaigos paleistas asmuo ir vėl daro tuos pačius nusikaltimus puldamas moteris. 

„Ką visuomenė, išskyrus kelias gąsdinančias eilutes kriminalinėse suvestinėse, girdi ir žino apie pabaisas, ieškančias eilinės aukos miestų parkuose, viešuosiuose tualetuose, gatvių tarpuvartėse? 

Į Klaipėdą šių metų balandžio 8 dieną grįžo pavojingas recidyvistas, nuo 18 metų vienas ir su bendrais tykodavęs, užpuldavęs, žiauriai sumušdavęs ir išprievartaudavęs tiek jaunutes mergaites, tiek garbingo amžiaus senjores. Beveik visi šio prievartautojo nusikaltimai įvyko tose pačiose vietose, jo „pamėgtame“ parkelyje, netoli jo paties namų. 

O štai balandžio 14 dieną jau išgirdome apie naują šio žmogaus įvykdytą užpuolimą, ir vėl tas pats parkas, ta pati vakaro valanda“, – komentare LRT.lt rašė K. Mišinienė. 

Įkalinimas rezultatų neduoda, liguistas elgesys tik stiprėja 

Ji kėlė klausimus – nejaugi įkalinimo įstaiga, „išleisdama tokį serijinį prievartautoją laisvėn“, nenori ar negali įspėti vietos bendruomenės apie joje vėl apsigyventi planuojantį pavojingą asmenį? 

„Kalbame juk ne apie smulkų kišenvagį, o apie žmogų, kuris vienoje iš bylų yra prisipažinęs, kad jį seksualiai jaudina aukų kraujas… Negi vienintelė žinutė, kurią kokia nors tarnyba „išsteni“ mieste, yra – „moterys, nevaikščiokite sutemus po šią miesto dalį“?“ – kritikavo KOPŽI centro vadovė. 

Pasak K. Mišinienės, dalis tokių prievartautojų turi nediagnozuotų psichikos sutrikimų, tačiau teismai „užmerkia akis“, eilinį kartą nuteisdami žmogų porai metų, nors „įkalinimas neduoda jokių rezultatų, o liguistas elgesys tik stiprėja“. 

KOPŽI centro vadovė taip pat klausė, ar įkalinimo įstaigose egzistuoja elgesio keitimo programos, ar dirbama su ilgamečiais prievartautojais? 

„Kol kas – atsiprašau už tiesumą – belieka laukti naujų aukų. Vieni nusikaltimus tirsime, kiti rūpinsimės pagalba aukoms, guosime ir palaikysime jas, mokysime nepalūžti. O visuomenė, kartu su visais ekspertais, savivaldybių ir ministerijų klerkais, eilinį kartą klausydamasi nusikaltimų suvestinės, lengviau atsidus – „juk ne mane ar mano brangų žmogų“, – komentare LRT.lt rašė K. Mišinienė. 

Problemą išspręstų specialus registras? 

Kai kurių ekspertų manymu, geriau sukontroliuoti seksualinius nusikaltėlius padėtų specialus registras. Jo iniciatorė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė LRT.lt teigė, kad šiuo metu ruošiamas penktasis registro variantas. Jos manymu, seksualinių nusikaltėlių registro projektas Seime sulauktų palaikymo. 

Pasak R. Šalaševičiūtės, egzistuojantis registras labiau atgrasytų nuo seksualinių nusikaltimų, kadangi ir dabar ji sulaukia už tokius nusikaltimus teistų asmenų laiškų, kuriuose baiminamasi, kad, paviešinus registrą, „jiems būtų sugadintas gyvenimas“. 

Kaip LRT.lt sakė Seimo narė, registras susidarytų iš dviejų – viešosios ir ribotos duomenų – bazių. Viešai informacija apie seksualinius nusikaltėlius būtų skelbiama tais atvejais, kai nusikaltimas padarytas prieš vaiką. Ribotos informacijos duomenų bazė būtų prieinama tik teisėsaugai.

R. Šalaševičiūtė taip pat pridūrė, kad, įteisinus registrą, būtų skelbiamas ir seksualinių nusikaltimų žemėlapis.

„Šis žemėlapis Policijos departamento internetinėje svetainėje turėtų būti atnaujinamas per 24 valandas nuo užfiksuoto seksualinio nusikaltimo padarymo“, – sakė parlamentarė. 

Tiesa, R. Šalaševičiūtė apie registro poreikį kalba kelerius metus. Anksčiau Seimui ji teikė įstatymo projektus, tačiau tada didelio palaikymo tokie siūlymai nesulaukė. Ir dabar registro naudą mato ne visi ekspertai ir institucijos – abejojama, ar registras padėtų užkardyti nusikaltimus, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad jau yra Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registras. 

Prevencija ir elgesio korekcija 

Apie tai kalba Seimo Laisvės frakcijos narė Ieva Pakarklytė – anot jos, reikėtų kalbėti ne apie seksualinių nusikaltėlių registrą, bet apie visuomenės požiūrį į seksualinį smurtą ir prevenciją. 

„Nežinau, kuo registras padėtų, jei moteris ėjo namo iš darbo pro miškelį ir ją užpuolė. Kaip registras galėjo padėti? Matyt, nelabai. Grįžtame prie to, kodėl nesuveikia elgesio korekcijos sistema, kas sistemiškai suplanuota ir daroma, kaip dirbama su tokiais recidyvistais“, – LRT.lt komentavo I. Pakarklytė. 

Jos vertinimu, recidyvistiniai seksualiniai nusikaltėliai reikalauja atskiro dėmesio. Jiems, sakė politikė, įkalinimo įstaigose turėtų būti sudaryta speciali elgesio keitimo programa, kadangi įkalinimas – ne tik bausmė, bet ir elgesio korekcijos priemonė. 

„Šiuo atveju ta elgesio korekcija neįvyko. Tai signalas visai sistemai, kad seksualiniams nusikaltėliams turėtų būti atskira programa, parengta ekspertų, psichologų, socialinių darbuotojų, nevyriausybinių organizacijų“, – vardijo I. Pakarklytė. 

Ji sutiko – galima kelti ir bausmių proporcingumo klausimus, tačiau, akcentavo „laisvietė“, niekas nepasikeis, jei bausmė bus ilga, o iš įkalinimo įstaigos asmuo išeis nepakeitęs elgesio. Taigi, sakė Seimo narė, svarbu ir psichologo bei psichiatrų konsultacijos, ir kita pagalba įkalinimo įstaigose, kad išėjęs į laisvę asmuo galėtų integruotis ir nebekartoti nusikaltimų. 

Bausmė ir kontrolė nebus amžina 

Lietuvos kriminologų asociacijos narys, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Kriminologijos katedros docentas dr. Simonas Nikartas pabrėžė – kovoti su pasikartojančiais seksualiniais nusikaltimais trukdo į baudimą, o ne į pagalbą orientuota sistema. 

Visų pirma, LRT.lt sakė S. Nikartas, seksualiniai nusikaltimai turi labai didelę stigmą, o neretai seksualiniai nusikaltėliai smerkiami stipriau nei žudikai. Tokia stigma kalbėti apie priklausomybę nuo seksualinių santykių nesprendžia problemos, asmuo nesikreipia gydymo, o tai prisideda prie to, kad žmogus padaro nusikaltimą, teigė kriminologas. 

„Svarbiausia, kad ir politikai, ir kiti daugiau galvotų apie tai, kaip išspręsti problemą, o ne kaip simptomiškai ją numalšinti. Galime kalbėti, kad seksualinius nusikaltėlius reikia labai griežtai kontroliuoti ir bausti, bet įkalinimo įstaigoje iki gyvos galvos negalime laikyti. Anksčiau ar vėliau asmuo išeis ir jo nelaikysi izoliuoto. 

Žinoma, galima sugalvoti kontroliavimą, bet ir ta kontrolė nebus amžina. Gerai, tuo momentu, kai žmogų kontroliuosi, jis galbūt nedarys nusikaltimų, bet kontrolė baigsis. Tada gali būti, kad jis vėl darys nusikaltimus. Kontrolė yra laikino poveikio, nes ji nesprendžia vidinių priežasčių, motyvacijos daryti nusikaltimus“, – LRT.lt pažymėjo S. Nikartas. 

Kriminologijos katedros docentas taip pat išskyrė, kad pakartotiniai seksualiniai nusikaltimai nėra dažni – paprastai į teisėsaugos akiratį papuola pirmą kartą nusikaltimą įvykdę asmenys. Tai reiškia, sakė S. Nikartas, kad nuteistiesiems vykdoma kontrolė nepalies naujųjų potencialių prievartautojų. Dėl šios priežasties kriminologas kritiškas ir dėl registro idėjos. 

„Labiausiai reikėtų investuoti į ankstyvąją prevenciją, pagalbą tokiems žmonėms, kurie galbūt turi elgesio sutrikimų, kad jie bent jau žinotų, kur gali kreiptis, ir nebijotų to daryti. (…) Reaguoti ir galvoti, kas ir kaip neveikia, pradedame tik tada, kai įvyksta nusikaltimai, sunkūs nusikaltimai“, – atkreipė dėmesį kriminologas. 

Įkalinimas problemos nesprendžia 

Jo teigimu, geriausios priemonės elgesio keitimui – korekcinės programos, psichoterapija, todėl būtent į šias sritis reikėtų didesnių investicijų. Pasak S. Nikarto, seksualiniai nusikaltimai paprastai nėra racionalūs – prieš darydamas nusikaltimą asmuo nemąsto, kokią atsakomybę jam tai užtrauks, todėl bausmės rizika jo nestabdo. 

„Tai smurtinis nusikaltimas, čia racionalumo teorijos negalioja. Bausmę galima numatyti bet kokią, tačiau tokia bendroji prevencija neveikia“, – tvirtino S. Nikartas. 

Jis pridūrė – problemas populiaru spręsti „butaforinėmis priemonėmis“ ir „kieto kumščio politika“, tačiau, anot jo, ilgesnis įkalinimas problemos nesprendžia, o galbūt ją net didina. Kaip pastebėjo kriminologas, prastos sąlygos įkalinimo įstaigose pagilina psichologines problemas ir padidina žmogaus agresiją. 

„Tai tiksinti bomba – jei mes nesprendžiame problemos, o žmonės vėl išeina iš įkalinimo įstaigos ir vėl daro sunkius nusikaltimus. (…) Klausimas, į ką visuomenė ir valstybė nori investuoti – ar į problemos sprendimą, ar laikinas neveikiančias kontrolės priemones, kurios galbūt gali patikti politikams, palaikantiems baudžiamąjį populizmą“, – kalbėjo S. Nikartas. 

VRM kritikuoja registro idėją 

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas LRT.lt perdavė, kad ministerijos iniciatyva nuo 2021 metų seksualinius nusikaltimus padarę asmenys policijai yra įpareigoti pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. 

„Šia priemone iš esmės siekiama tų pačių tikslų, kaip ir siūlymais dėl atskiro seksualinių nusikaltėlių registro – tai yra įrankių teisėsaugos institucijoms vykdyti efektyvesnę kontrolę suteikimas per gyvenamosios vietos informacijos nuolatinį aktualizavimą“, – LRT.lt sakė M. Bajarūnas. 

VRM vertinimu, naujo registro įsteigimas pats savaime situacijos nepakeistų: „Svarbiausia, kad duomenys būtų prieinami kompetentingoms institucijoms. Esamas reguliavimas tą ir užtikrina.“ 

Teisingumo ministerija: svarbus ir nuteistojo noras keistis 

Teisingumo ministerijos atsiųstuose atsakymuose teigiama, kad asmens nusikalstamą elgesį lemia individualios priežastys – pasak ministerijos, dažnai jos susijusios su finansinėmis, darbo, gyvenamosios vietos problemomis, psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, prastais asmens emocinių ir socialinių problemų sprendimais, nusikalstamą elgesį palaikančiomis nuostatomis. 

Ministerijos teigimu, bausmės atlikimo metu taikomi elgesio korekcijos instrumentai dalies nuteistųjų nepaveikia taip, kad jie daugiau nedarytų naujų nusikaltimų, neatgraso net ir pačios griežčiausios bausmės. 

„Ši problema aktuali absoliučiai visoms šalims, įskaitant ir tas, kurių penitencinės [bausmių vykdymo] sistemos yra pačios moderniausios. Pažymėtina, kad esminis bausmę atliekančio asmens elgesio pokyčių variklis – jo paties noras keistis ir priimti specialistų siūlomą pagalbą“, – komentare LRT.lt sakė ministerija. 

Atsakymuose taip pat tvirtinama, kad į įkalinimo įstaigas siekiama pritraukti daugiau psichologų ir užtikrinti, kad personalas gebėtų tinkamai taikyti elgesio korekcijos programas. 

Teisingumo ministerija taip pat buvo skeptiška dėl seksualinių nusikaltėlių registro ir pastebėjo, kad dalis mokslininkų abejoja dėl registro efektyvumo ir siūlo plėsti lytinį / smurtinį elgesį keičiančių programų taikymą, spręsti priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų problemas, stiprinti terapinę psichologinę pagalbą nuteistiesiems. 

Kaip sakė Teisingumo ministerija, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę už seksualinius nusikaltimus atliekantiems nuteistiesiems yra taikoma specializuota elgesio korekcijos programa. Psichologo ir, esant poreikiui, psichiatro pagalba prieinama visiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems. 

Dėmesio!                                  

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.                                  

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.                 

Publikuota: 2024-06-22,  https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2294392/kelios-dienos-laisveje-vel-isprievartauta-moteris-bausmes-neveikia-laukiam-nauju-auku