Mūsų šalyje yra labai nedaug prekybos vaikais bylų, viena kita per metus.
Sunkiau pamatoma, sudėtingas įrodymų rinkimas, aukos labai jaunos, visada šiose situacijose turime šeimos arba institucijų abejingumą, gynybiškumą.
Todėl labai vertiname kiekvieną įsiteisėjusį apkaltinamąjį dėl prekybos vaikais nuosprendį, už jo stovi milžiniškas teisėsaugos, mūsų darbas.
Tad kai iš Šilutės apylinkių buvo išgabentas neskundžiama nutartimi į Pravieniškių pataisos namus patyręs recidyvistas, lengviau atsikvėpėme.
Nuteistas 8 metams. Per tą laiką jo išnaudota ir pardavinėta mergaitė turėjo užmiršti nutikusį košmarą, pradėti naują gyvenimą.
Staiga – išsigandęs nukentėjusiosios skambutis, kad A. vaikšto apie jos namus, bando susisiekti.
Pasirodo, jog įkalinimo įstaiga vykdo kokią tai paleidimo savaitgaliams programą.
Ir ką pirmiausiai padaro toks atostogauti paleistas veikėjas? Prisigeria, vyksta į savo aukos tėvų namus, skambina mergaitei.
Aiškinantis, kas čia įvyko, mums teko rimtai „užgulti” Pravieniškių namų vadovų telefonus – žemesnioji grandis tik gūžčiojo pečiais ir siuntinėjo mus vieni nuo kitų – tikimės, kad prekeivis vaikais gaus pamoką.
Aukos neturi net minimalių teisių? Paleidžiant tokį žmogų atostogų, argi nebuvo reikalinga įspėti prieš jį liudijusią nepilnametę?