Seniai supratome, kad mūsų darbe ne nusikaltėliai yra labiausiai mus gluminanti publika.
Ieškome seksualinę prievartą patyrusiai moteriai ginekologinės pagalbos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, baigtos visos apžiūros ir ekspertizės, tačiau moteris labai prastai jaučiasi, jai netinka tuo metu paskubomis išrašyti vaistai.
Surandame Ukmergėje privačiai dirbančią gydytoją, ji maloniai mus pasitinka.
Tačiau vos išgirdusi, jog prieš ją – seksualinės prievartos auka, visiškai pasikeičia. Kategoriškai atsisako moterį apžiūrėti, pyksta, kad yra trukdoma, aiškindama, jog „į šį reikalą tikrai nekiš nagų, nes po to bus tampoma po teismus”, pasakoja kokią tai jai nutikusią istoriją ir t.t.
Kadangi moterį atsivežėme iš toli, ji pavargusi, nusiminusi, jaučia fizinius skausmus, bandome visaip įtikinti gydytoją, kad bent anonimiškai suteiktų mokamą paslaugą, ką gi mums daryti, regione niekas kitas šiuo metu nedirba.
Žmogus, davęs Hipokrato priesaiką, pareikalauja tuoj pat išeiti ir … užsirakina.
Panašu, kad priesaikos žmoniškumui neįpareigoja.