Ar kas nors žino, kokias kančias tenka patirti, norint provincijoje patekti pas vaikų psichiatrą?
Bet ir ten patekus, atsipalaiduoti nevertėtų.
Šiandien ant mūsų rankų ypatingai sunkus atvejis, mergaitę beveik visą vaikystę prievartavo jos tėvas.
Pirmas pagalbos lygis praeitas, paauglę pavyko kelioms dienoms išsiųsti į šauniąją „Užuovėją”, kur dirba geriausi šalies vaikų psichologai, traumų specialistai.
Sakome pavyko, nes aukos mama dar blaškosi, nėra galutinai apsisprendusi, kurią pusę palaiko, atkakliai neigia jei ne pačią prievartą, tai jos pražūtingas pasekmes.
Mergaitė grįžo su labai aiškiu nurodymu lankytis pas vaikų psichiatrą gyvenamojoje vietoje ir skubiai tęsti gydymą stacionare.
Miestelyje pora klinikų, nespėjame apsižiūrėti, motina jau apsilankiusi vienoje su dukrele, grįžus praneša, jog viskas gerai, mergaitė sveika, nereikia nei vaistų, nei kokio ten stacionaro. Konsultacija trukusi keletą minučių, buvo visai smagu.
Kaip?! – sustūgstame. Paskaitykite „Užuovėjos” išrašą, vaikui diagnozuotas potrauminis sutrikimas, reikia gydyti.
Lekiame į tą kliniką aiškintis su psichiatre, aišku, niekas mūsų neįleidžia pas ją.
Bet bent jau pripažįsta, kad neįsigilino į situaciją, gal galėtume pristatyti kokių patikslinančių raštų, nurodymų, kaip konsultuoti?
Žinoma, kad bandysime vikriai suktis ir vėl gauti ekspertinę nuomonę apie tolimesnę pagalbą.
Bet kodėl „Užuovėja” negali turėti savo 60 padalinių šalyje, kodėl??