Kai 2018 m. daugelis mūsų viltingai stebėjome TV ekranus, kur pareigūnai gatvėje segė antrankius žinomam Klaipėdos verslininkui, sporto renginių vedėjui, savivaldybės „šauniausiam savanoriui ir jaunimo lyderiui”, ne vienas lengviau atsikvėpėme – pagaliau!
O teisėsaugai pateikus jam konkrečius įtarimus dėl 13 nepilnamečių ir mažamečių nugirdymo, grasinimo nužudyti, lytinės aistros su vaikais tenkinimo už atlygį, tapo aišku, jog nenuėjo veltui ilgametis teisėsaugos darbas, sekant šį gerai užsimaskavusį įtariamą pedofilą.
Tačiau tik tuo kol kas ir turime pasitenkinti – Klaipėdos apylinkės teismas iki šiol nesugeba išnagrinėti šios bylos, teisiamojo sveikata „dramatiškai blogėja”, meistriškai manipuliuojant medicininėmis pažymėlėmis, procesas užsitęsė iki begalybės.
Gėda ir pikta matyti tokį teisinį abejingumą, panašu, jog „amžiaus byla” virsta į „amžiaus vilkinimą”.
O gal bylą perkėlus į kitą apygardą, reikalai iš karto išsispręstų?
Juk kalba eina apie seksualinę ir kitokią prievartą patyrusius vaikus, kurie, beje, jau seniai nusivylė šiuo procesu, tą nedviprasmiškai patvirtina ir kartkartėmis viešai prabylantys jų advokatai: „civilinių ieškinių nepateikta”, „tai kad čia nieko nevyksta, ką mes galime padaryti” ir pan.
Sutinkame, teisiamasis yra puikiai įvaldęs manipuliacijos meną, daugelis prisimena jį kaip „charizmatišką, patrauklią asmenybę”, turintį plačius ryšius, ypač mėgdavusį sukiotis vaikų sporto stovyklose, vaikams skirtuose renginiuose.
Bet valstybė juk nėra kaip tas sutrikęs, neprižiūrėtas vaikelis, užburtas šio gašlaus įtariamo tvirkintojo ir paklusniai naktį lipantis į jo mašiną „pasivažinėjimui”.
Tai kas čia iš tikrųjų vyksta?
Kelių žmonių rankomis marinama svarbi byla, galingai teisinei sistemai nerišliai atsimušinėjant „bet šiaip tai vaikų išnaudojimo bylos pas mus išnagrinėjamos per pusmetį…”