„Net ir su protine negalia asmenys turi teisę į fizinių poreikių tenkinimą, tame tarpe ir į seksualinius santykius” – taip nutraukdama ikiteisminį tyrimą dėl neveiksnios moters žaginimo, konstatavo policijos tyrėja.
Ar čia paliesta kokia tai gili moralinė dilema, ar eina kalba tiesiog apie pareigūnų nekompetenciją?
Turinčią vidutinį protinį atsilikimą moterį jos patėvis prievartavo mažiausiai dvidešimt metų, yra ženklų, jog aukos motina žinojo ar bent numanė apie tai („įėjus į kambarį, pamačiau, kaip jis ją glamonėjo, paklausiau, kas čia vyksta”, „man sakė kaimynė, kad geriau įsižiūrėčiau, kas dedasi mano namuose, bet nesupratau tada jos”).
Pareiškimas policijoje atsidūrė tik šiais metais, vykstant motinos ir jos vyro skyrybų procesui ir dalijantis turtą.
Pareigūnai sureagavo nedelsiant, tačiau apklausa vyko be psichologo, koncentruojantis į „ar buvo prievarta, šantažas, ar tau patiko, ar sutikai?”
Ką į tai gali atsakyti netikėtai užklupta dienos centre suaugusi, tačiau mąstanti kaip šešerių metų vaikas, moteris, du ilgus dešimtmečius „mylėjusis” su patėviu, kuris santykiaudavo su ja visur ir kada užsimanęs?
„Sutikau, man patiko”.
To užteko, kad tyrimas būtų tuoj pat nutrauktas, pasirėmus neįgalių asmenų teise į seksualinį gyvenimą.
Nesame matę labiau iškreipto šios teisės interpretavimo.