Kai pabėgau iš namų, nuotaika buvo gera. Norėjau būti laisva. Bet viskas, kas vyko po to, labiau priminė siaubo filmą nei gražią pasaką. Dabar tą suprantu ir noriu, kad jokia kita mergaitė nekartotų mano klaidų“, – taip pokalbį su portalu Balsas.lt pradėjo 17-metė Ugnė (redakcijai tikrasis merginos vardas žinomas), kuri būdama vos 16-os pateko į sąvadautojų paruoštas prostitucijos pinkles.
Sunki vaikystė
Ugnė augo pilnoje šeimoje, kol netikėtai mirė tėtis. „Buvau jo numylėtinė“, – prisiminė mergina. Po tėvo mirties kilo problemų. Darbo neturėjusi ir rūpesčių naštą ant pečių perėmusi motina pradėjo vartoti alkoholį.
Netrukus šią šeimą pastebėjo socialiniai darbuotojai. Kadangi alkoholizmo problemos nebuvo tinkamai sprendžiamos, nutarta Ugnę paimti iš šeimos. „Atsidūriau vyresnės sesės namuose. Bet problemos tuo nesibaigė. Manęs sesuo nenorėjo niekur išleisti. Praleisdavau mokyklos šokius ir susitikimus su draugais. Bijodavo, kad kažkas nenutiktų. Sesuo per daug jaudinosi, bet aš to nesupratau, todėl ir sprukau iš namų“, – pasakojo Ugnė.
Išvedė iš kelio
Tačiau griežtas sesers auklėjimas nebuvo vienintelė priežastis sprukti iš namų. „Susidėjau su tokiomis merginomis, kurios išvedė iš kelio. Jos pasiūlė sprukti iš namų. Ilgai nedvejojau, nes man sakė, kad atvykti kviečia draugai. Taip pirmą kartą atsidūriau toje kompanijoje“, – sakė Balsas.lt pašnekovė.
Mergina prisiminė, kad vaikinai siūlė trumpai pabūti. Tą patį vakarą Ugnė su viena drauge išėjo į parduotuvę, o kai grįžo, trečioji draugė pasakė, kad už nuomą jos turės atsilyginti sekso paslaugomis.
„Iš pradžių sakėme, kad gal sutiksim, o gal ne. Bet neturėjome, kur dėtis. Juk pabėgome iš namų. Todėl galiausiai sutikome. Tačiau pirmas įspūdis buvo labai sunkus. Vienoje vietoje vyko šventė, ten mus atvežė. Po kurio laiko, naktį, atėjo viena draugė ir pradėjo verkti sakydama, kad nebėra pinigų, kuriuos ji „užsidirbo“. Gerai, kad aš nebuvau „to“ padariusi, todėl nesijaučiau taip blogai. O mano draugėmis pasinaudojo ir nepaliko pinigų“, – pasakojo Ugnė.
Vežiojo iš miesto į miestą
Nepilnametė pabrėžė, kad niekas jos nemušė, tačiau baimė augo kiekvieną dieną. Apsistojusios viename miestelyje, jos vėliau buvo vežamos iš vieno miesto į kitą. Vienas iš pagrindinių miestų, kur buvo organizuojama nepilnamečių prostitucija, – Mažeikiai. Viską organizavo keli asmenys. Merginoms likdavo tik paklusti, nes priešingu atveju joms buvo grasoma išmesti į gatvę.
Netrukus nutiko dar vienas dalykas. Vienos iš draugių vaikinas pradėjo jos ieškoti ir liepė tučtuojau grįžti namo. Ši taip ir padarė. Todėl Ugnė liko tik su viena pažįstama: „Iš pradžių manėme, kad tą draugę išvežė į užsienį. Nežinojome, kur iš tiesų ji dingo, bet vėliau ta draugė paskambino ir pasakė, kad mūsų ieško policija (kaip dingusių be žinios). Sakė, kad policija žino, kur mes esame, todėl liepė išvykti. Tada paskambinome buvusiam klientui ir paprašėme kitos vietos. Jis sakė, kad už tai reikės atsiskaityti prostitucija. Mes sutikome, nes nebuvo kitos išeities.“
Grasinimai sukapoti į gabalus
Vienas atvejis Ugnei ilgam įstrigo į atmintį. Ji su drauge buvo atvežtos į viešbutį. Čia jas pasitiko gana agresyviai nusiteikę klientai. „Smurtaujama buvo tik kartą. Tada norėjau pabėgti, bet durys buvo užrakintos. Mums grasino sukapoti į gabalus ir įbetonuoti arba įmesti į tvenkinį. Labai išsigandome. Draugė bandė paskambinti mus atvežusiems asmenims, tačiau šie telefonu neatsiliepė“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi 17-metė.
Mergina prisiminė, kad tame viešbutyje klientai iš pradžių siūlė vartoti kokainą. Jie sakė, kad bus lengviau atsipalaiduoti. Bet merginos atsisakė, o šie vis dėlto vartojo. Ir būtent vėliau kilo jau minėtas agresijos priepuolis ir pasipylė grasinimai.
Mergina pasakojo, kad niekas negrasino jos išvežti į užsienį: „Bet to labai bijojau, nes, kaip jau minėjau, anksčiau manėme, kad tą draugę išvežė. O dar viena mergina pasakojo, kad tie žmonės tuo užsiima. Tačiau laimei taip nenutiko.“
Galiausia, po viešnagės viešbutyje Ugnės ir kitos draugės keliai išsiskyrė. Todėl viena likusi mergina buvo išprašyta iš buto, kuriame iki tol glaudėsi. „Tada paskambinau buvusiam klientui. Paprašiau jo išnuomoti butą. Taip vėl susiradau pastogę, nors žinojau, kaip teks atsilyginti. O lemtingu tapo vienos pažįstamos skambutis. Ji pasiūlė klientą. Sutikau, nes tuo metu labai reikėjo pinigų“, – pasakojo Balsas.lt pašnekovė.
Nepilnametė susitiko su klientu, bet šis netikėtai apsižiūrėjo palikęs pinigus automobilyje. Tada jiems kartu einant automobilio link iš visų pusių apsupo policija. „Sulaikė ir nuvežė į komisariatą. Apklausė be vaikų teisių atstovų. Išlaikė nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto. Vėliau parvežė namo. Baudą dėl vertimosi prostitucija išrašė sesei, nes ji yra mano globėja“, – prisiminė Ugnė.
Anot nepilnametės, pareigūnai buvo nusiteikę priešiškai jos atžvilgiu: „Labai jautėsi, kad jie mane kaltina. Ir net bandė įtikinti, kad aš pati dėl visko kalta. Nežinojau, kad apklausoje turi dalyvauti suaugęs asmuo, o jie man to nepasakė. Tiesiog išrašė baudą ir paleido.“
Buvo sunku išsipasakoti
Keturi mėnesiai pragaro – tiek laiko Ugnė buvo verčiama teikti sekso paslaugas – ir galimybė atsitiesti. Todėl itin svarbu buvo sugrįžti pas artimiausius žmones. Šiuo atveju, seserį, nes mamai, kaip tikina Ugnė, jaunėlės likimas nė motais.
„Sesuo dabar viską žino. Ne iš karto, bet galiausiai išsipasakojau. Užtrukau gal mėnesį, kol galėjau su ja apie tai pasikalbėti“, – pasakojo nukentėjusi mergina.
Šiuo metu ji ir kitos dvi draugės yra saugiose vietose. Vyksta ikiteisminis tyrimas, o merginoms priskirtas nukentėjusiųjų nuo prostitucijos statusas.
Kartu su Ugne pokalbyje dalyvavusi Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Klaipėdos skyriaus koordinatorė Renata Karaliūnaitė piktinosi, kad policija tiesiog išrašė baudą nepilnametės artimiesiems:
„Buvo grubiai pažeistos nepilnametės teisės. Ji nubausta už vertimąsi prostitucija, tačiau apklausta be įstatyminio atstovo. Kodėl nebuvo pakviestos Vaiko teisių apsaugos atstovės? Nepilnamečių prostitucija egzistuoja, tačiau tai yra užslėptas reiškinys. Tai yra organizuota veikla, kurioje sąvadautojai pardavinėja nepilnametes mergaites, pasinaudodami jos pažeidžiamumu, vyrų poreikiams tenkinti. Niekas net nepasidomėjo, kaip mergaitė įklimpo į prostitucijos liūną. Ir niekam neparūpo, kokios aplinkybės tai lėmė…“
Anot R. Karaliūnaitės, policija tiesiog išrašė baudą, nors turėjo aiškintis, kodėl nepilnametė pabėgo iš namų. „Jiems, tokie dalykai turėtų būti įdomūs. Bet pareigūnams buvo lengviau paskirti baudą. Dažniausiai nukentėjusios merginos traktuojamos, kaip pusiau nusikaltėles, pusiau liudytojos, dėl to jos nebesupranta savo vaidmens ir teismuose nesugeba pateikti, papasakoti to, ką išgyveno, patyrė. Nukentėjusiosios jaučiasi nesaugios duodamos parodymus, bijo, kad joms grasins, šantažuos, persekios ir vėl teks išgyventi tą patį košmarą. Mes norime, kad nukentėjusiosios dalyvautų apklausose, tačiau jos turi vykti pagal įstatymus, kad mergaitės, moterys būtų kuo mažiau traumuojamos ir laikomos nukentėjusiomis, o ne nusikaltėlėmis, – teisėsaugai priekaištavo R. Karaliūnaitė
Įtariamieji laisvėje
Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Diana Voskoboinikova nebuvo linkusi itin atvirauti apie sudėtingą bylą. Šiaip ne taip pavyko išpešti, kad šiuo metu nukentėjusiomis pripažintos trys nepilnametės (kaip ir pasakojo Ugnė).
O į klausimą dėl įtariamųjų taip pat sutinkama atsakyti tik labai abstrakčiai: „Tokie tyrimai yra labai sudėtingi. Tai vieni iš tų slaptų tyrimų, kurių viešinimas gali pakenkti. Galiu pasakyti, kad įtarimai dėl pelnymosi iš kito asmens prostitucijos yra pareikšti trim asmenims. Iš pradžių buvo skirti suėmimai, tačiau dabar – švelnesnės kardomosios priemonės. Kokios tiksliai, įvardyti nenorėčiau.“
Balsas.lt primena, kad už tokį nusikaltimą yra baudžiama laisvės atėmimu nuo dviejų iki aštuonerių metų.
Prokurorė pasakojo, kad sąvadautojai dažnai savo aukų ieško internete. „Būtent internetinėje erdvėje slypi daugiausia pavojų, o susekti galus būna gana sudėtinga. Susieti visą nusikalstamą grandinę tampa iššūkiu. Tačiau sąvadautojai nebūtinai priklauso kažkokiam tinklui. Yra ir pavienių žmonių, sumaniusių taip „užsidirbti“. Visko pasitaiko“, – pasakojo prokurorė D. Voskoboinikova.
Prisistato draugais
Portalui Balsas.lt prokurorė pasakojo, kad, kalbant apie įtraukimą į prostituciją, būna įvairių situacijų. „Dažnai sąvadautojas prisistato kaip draugas. Įgauna merginos pasitikėjimą. Lietuvoje yra naudojamas tarptautinės patirties bendras modelis. Kažkoks asmuo, nebūtinai sąvadautojas, susidraugauja su potencialia auka. Merginos dažniausia būna iš nedarnių šeimų, lengvai pažeidžiamos. Joms trūksta bendro supratimo apie supantį pasaulį, o tas „draugas“ vėliau atveda merginą į prostituciją“, – pabrėžė D. Voskoboinikova.
Anot prokurorės, kartais pakanka smulkmenos, kad mergina užkibtų ant sąvadautojų kabliuko: „Yra tokių merginų, kurios nesulaukia taip trokštamo dėmesio šeimoje. Tada kitų asmenų elgesį internete ar bendraujant telefonu supranta kaip to trūkstamo dėmesio rodymą. Jos jaučiasi reikalingos, vertinamos, nors iš tikrųjų jomis norima pasinaudoti“, – apgailestavo Balsas.lt kalbinama prokurorė.
D. Voskoboinikovos teigimu, sunkiausia tokiose bylose yra rasti prostitucijos paslaugomis besinaudojančius klientus: „Jų duomenų niekas neviešina. Tačiau kai išsiaiškiname, bandome taikyti teisines priemones. Būtent ta naudojama prievarta ir pinigų perdavimas yra sunkiausia išsiaiškinami dalykai.“
Kita problema, pačios aukos nenori per daug pasakyti ir atvirauti. „Vienos bijo, kitos nenori. Arba ateityje planuoja kažkuo panašiu užsiimti. Be jokios abejonės tokį žmogų sunku prakalbinti. Jos gyvena baimėje, nežinomybėje, be ateities ir dabarties planų. O pasitaikė atvejų, kai į prostituciją įtrauktos merginos tarsi ir bijo, lyg ir nenori vergauti, bet didžiuojasi tuo prieš drauges“, – pasakojo D. Voskoboinikova.
Teismo išaiškinimas
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėja Renata Stankevičienė iš pradžių pažėrė šiek tiek statistikos, kad pavyktų įsivaizduoti, kokia yra nepilnamečių, įtrauktų į prostituciją, situacija.
Pavyzdžiui, 2009 m. iš viso dėl prostitucijos bausti 378 asmenys. Iš jų 5 nepilnamečiai. Po metų bendras skaičius sumažėjo iki 326, tačiau nepilnamečių įkliuvo jau 6. Tuo tarpu 2011 m. dėl prostitucijos įkliuvo net 413 asmenų, tačiau nebėra išskirtos nepilnamečių kategorijos.
Tačiau pažymėtina, kad 2011-aisiais už naudojimąsi prostitucija nubausta 17 vyrų, kas prieš kurį laiką, regis, buvo iš viso neįmanoma.
Sugrįžus prie Ugnės istorijos ir to, kad nepilnametė policijoje buvo apklausta be įstatyminio atstovo, R. Stankevičienė apgailestavo, jog taip nutiko: „Tačiau bendravimo tvarka aprašyta įstatymuose. Galiu pasakyti, kad Baudžiamasis kodeksas (BK) aiškiai reglamentuoja visus procesinius veiksmus, kai vaikas yra nukentėjusysis, liudininkas ar įtariamasis. BK aiškiai nustato, kada gali būti kviečiami ir kada privaloma kviesti įstatyminius atstovus. Tačiau prostituciją reglamentuoja ATPK (Administracinių teisės pažeidimų kodeksas). O jis nenumato tokių procesinių veiksmų, kad privaloma tvarka turi būti kviečiamas įstatyminis atstovas.“
Balsas.lt pašnekovė pridūrė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išaiškino tokią situaciją. Istorija buvo šiek tiek kitokia, tačiau nepilnametis taip pat buvo apklaustas be pašalinių asmenų. Jam policija skyrė baudą, tačiau teismas atmetė pareigūnų iniciatyvą. Vis dėlto, LVAT išaiškino, kad ATPK nėra BK, kur viskas turi būti griežtai įsprausta į rėmus. Anot teismo, ATPK bylose bet kokie įrodymai gali būti vertinami kaip faktiniai duomenys.
Policija prieštarauja
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis paprašytas įvertinti tam tikro regiono pareigūnų veiksmus teigė, kad kiekvienas atvejis yra individualus, todėl sunku komentuoti kažkokį faktą, nežinant visų įvykio aplinkybių.
„Kalbant bendrai, už vertimąsi prostitucija ar atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis baudžiama nuo 300 iki 500 litų. Administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys iki šešiolikos metų, išskyrus tam tikrus įstatyme numatytus atvejus“, – pasakojo R. Matonis.
Tačiau policijos atstovas tvirtino, kad apklausiant jaunesnį kaip 18 metų liudytoją, šaukiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas: „Prireikus dalyvauti apklausoje taip pat šaukiami nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą. Dalyvaujantys apklausoje valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, nepilnamečio liudytojo tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą teisiamojo posėdžio pirmininko leidimu gali užduoti liudytojui klausimų. Kaip tuo konkrečiu atveju viskas vyko, negaliu pasakyti.“
R. Matonis užsiminė, kad visuomet norėtųsi glaudesnio ir aktyvesnio bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis. Tačiau priduria, kad konkrečiose bylose pasitaiko įvairų niuansų, bet kalbant bendrai, yra nusistovėjusi tvarka, kuri veikia ir ypatingų problemų neįžvelgiama.
Audrius Bareišis
Publikuota www.balsas.lt 2012 m. liepos 13 d.