Po tarytum nekaltais pažinčių skelbimais gali slėptis nelegalai, siūlantys seksualines paslaugas. Tai pastebėjo su portalu „Delfi“ susisiekęs skaitytojas, kėlęs klausimą, kodėl tokie skelbimai toleruotini ir kas už tai turėtų būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn? Skelbimų portalą „Skelbiu.lt“ valdanti bendrovė tikina taikanti griežtas taisykles bei prižiūrinti skelbimų turinį, vertinimą pateikė ir teisininkė.
Stebisi, kad toks turinys prieinamas
„Portalas „Skelbiu.lt“, priklausantis tai pačiai „Diginet“ grupei, toleruoja skelbimus, susijusius su seksualinėmis paslaugomis. Tokie skelbimai yra vieni brangiausių – už aktyvavimą gali prašyti net apie 150 eurų. Iš smalsumo pats įdėjau skelbimą ir pastebėjau šias kainas“, – anonimiškai „Delfi“ pranešė Saulius (vardas pakeistas – red. pastaba).
Anot vyro, jam yra akivaizdu, kad tokie skelbimai slepia nelegalias paslaugas. „Kyla klausimas – ar už tai negresia baudžiamoji atsakomybė?“ – laišką klausimu užbaigė skaitytojas Saulius.
Minėtą portalą valdančios bendrovės „Diginet LTU“ atstovai „Delfi“ pabrėžė, kad „Skelbiu.lt“ portalas griežtai draudžia neteisėtą, kriminalinį ir su tuo susijusį turinį.
„Visi skelbimai turi atitikti LR teisės aktus, etikos normas ir mūsų platformos naudojimo taisykles. Nustačius pažeidimus – skelbimai nedelsiant šalinami, o paskyros blokuojamos“, – nurodė atstovai.
Teigiama, kad praktikoje pasitaiko ir dviprasmiškų situacijų, kurios sprendžiamos individualiai: kreipiamasi į įrašo autorių ir prašoma patikslinti informaciją. Kol tai daroma – skelbimai lieka pasyvūs.
„Kai yra teisinis pagrindas, ar oficialus prašymas, tokią informaciją taip pat perduodame teisėsaugai“, – teigia bendrovė. Kalbama ir apie tai, kad nuolat bendradarbiaujama su teisėsaugos ir kitomis atsakingomis tarnybomis.
„Pasitaiko, kad institucijos informuoja mus apie konkrečius skelbimus, susijusius su nelegalių paslaugų ar produktų teikimu – tokiu atveju neteisėtas turinys yra šalinamas ir, esant poreikiui, teikiame tyrimams reikalingą informaciją. Esame pasirengę ir dialogui su nevyriausybinėmis organizacijomis, jeigu toks poreikis būtų“, – dėsto „Diginet LTU“.
Ne vieną skelbimų portalą valdanti bendrovė pasidalijo, kad skelbimų tinkamumo vertinimo kriterijai grindžiami galiojančiais teisės aktų reikalavimai, oficialais teismų ar teisėsaugos institucijų išaiškinimais.
„Taikome tiek automatines skelbimų tikrinimo priemones, tiek ir specialisto vertinimą. Mūsų moderavimo komanda nuolat peržiūri skelbimus dieninėmis ir vakarinėmis pamainomis. Vidutiniškai komandai tenka įvertinti apie 190 tūkst. skelbimų per mėn.
Specialistai apmokyti atpažinti ne tik akivaizdžius pažeidimus, bet ir vadinamuosius „koduotus“ skelbimus, kurie gali slėpti neteisėtą veiklą. Jei pažeidimas nustatomas po publikavimo, turėdami įrodymų – šaliname turinį“, – teigiama atsakyme „Delfi“.
KOPŽI: viskas kaip nuo žąsies vanduo
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovės Kristinos Mišinienės požiūriu, tokie dvigubo turinio skelbimai yra nepriimtini. Pasak jos, tai rodo, kad platformos savininkai „visiškai nesirūpina savo reputacija“, suteikiant galimybę vykdyti nelegalią veiklą.
K. Mišinienė sutinka, kad tokio pobūdžio skelbimai, kai skelbiama apie norą surasti antrą pusę, bet išties tai gali būti susiję su prekyba žmonėmis ar seksualiniu išnaudojimu, yra susiję.
„Absoliučiai. Dar daugiau, galiu pasidalinti, jog kiek mano atmintis aprėpia, visos mūsų centro žinotos prekybos žmonėmis bylos kažkuria prasme turėjo sąsajų su šia ar panašiomis (pvz. elenta.lt) platformomis. Būtent čia prekeiviai moterimis talpindavo, esu tikra, tai vyksta ir dabar, viliojančius pasiūlymus ieškantiems perkamo sekso – ateiti, pasimėgauti, „praleisti neužmirštamą naktį“ ir pan. Man nuoširdžiai kelia pasibaisėjimą, jog atviros durys čia yra ir prekeiviams vaikams be trukdžių siūlyti savo aukas kaip suaugusias prostitutes.
Jokios įtakos „skelbiu.lt“ neturėjo nei apkaltinamieji nuosprendžiai panašaus išnaudojimo bylose, nei pačių aukų pasakojimai, kad jos buvo pardavinėjamos būtent per šią platformą – viskas kaip „nuo žąsies vanduo“, jokių pasekmių“, – komentavo centro vadovė.
Kaip teigė, tiek socialiniams darbuotojams, tiek teisėsaugai tokios situacijos yra žinomos, tačiau minima, kad bejėgiškumas trunka jau dešimtmetį.
„Nevyriausybinis sektorius amžinai kenčia nuo lėšų trūkumo, valstybinės tarnybos – seniai abejingos sekso industrijos plitimui, neturime teisinio precedento, kai tokios platformos patraukiamos atsakomybėm už bendrininkavimą su prekeiviais žmonėmis, suteneriais“, – paaiškino K. Mišinienė.
Kam galėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė?
Skaitytojui Sauliui iškėlus klausimą, kam dėl tokių paskelbtų skelbimų turėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė, skelbimų portalą valdanti įmonė atkreipė dėmesį ne tik į teisinę, bet ir moralinę atsakomybę.
„Nors kiekvienas skelbimo autorius pats atsako už savo skelbimo turinį ir jo atitikimą siūlomai prekei ar paslaugai, turime tiek moralinę, tiek teisinę atsakomybę pasirūpinti, kad skelbimų talpinimas „Skelbiu.lt“ platformoje būtų skaidrus, saugus ir patikimas“, – teigė atstovai.
KOPŽI vadovė taip pat teigė norinti sužinoti teisininkų išaiškinimą.
„Nes dabar susidaro įspūdis, jog atsakomybės nėra jokios. Pasižiūrėkite, koks turinys talpinamas kad ir toje pačioje „skelbiu.lt“: „Приветик“ (liet. „Labukas“) ir provokuojančios apsinuoginusių moterų nuotraukos; „Massage. Body to body“ (liet. Masažas. Kūnas prie kūno) ir smulkus moters išvaizdos aprašymas; „Come to visit me“ (liet. ateik mane aplankyti) ir apnuoginto tarpkojo nuotraukos; trimis kalbomis „I can make you feel good“ (liet. Galiu priversti tave jaustis gerai) ir moterų kūnų išmatavimai…
Manau, kad laikas kalbėti apie patiriantį visišką fiasko komercinio seksualinio išnaudojimo reguliavimą šalyje – kol bukai baudžiame parsiduodančius ir pardavinėjamus asmenis, prostitucijos organizatoriai seniai surado landas savo „verslams“ vykdyti, jų neatbaido nei baudos, nei rimtesnės sankcijos. Papuola tik kvailiai?“ – kėlė klausimą K. Mišinienė.
„Delfi“ jau anksčiau pastebėjo, kad skelbimų portale „Skelbiu.lt“ galima rasti patalpintų skelbimų, kuriuose jaunoms merginoms netiesiogiai siūloma užsiimti prostitucija Vokietijoje. Šia veikla užsiimti Lietuvoje yra nelegalu.
Plačiau susipažinti su atliktu žurnalistiniu eksperimentu, kai buvo apsimetama, jog norima įsidarbinti, galite skaityti žemiau:
Advokatė įvertino situaciją
Portalas „Delfi“ kreipėsi į advokatę Jūratę Radzevičienę, kurios paprašėme įvertinti, kas turėtų atsakyti, jei skelbimuose paslepiamas nelegalus turinys.
„Kadangi nėra pateikta konkretaus skelbimo turinio, negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog jis susijęs su neteisėta veikla. Tačiau jei už pažinčių skelbimų faktiškai slepiamas seksualinio pobūdžio paslaugų siūlymas, tokia veikla Lietuvoje yra draudžiama pagal Baudžiamojo kodekso normas.
Atsakomybė gali kilti tiek skelbimą talpinusiam asmeniui, tiek paslaugą siūlančiam ar teikiančiam asmeniui. Atskirais atvejais atsakomybė gali būti taikoma ir tretiesiems asmenims – pavyzdžiui, suteneriams ar tarpininkams“, – nurodo J. Radzevičienė.
„Svarbu pažymėti, kad už seksualinių paslaugų siūlymą ar jų reklamą gresia baudžiamoji atsakomybė (pvz., BK 307, 308 straipsniai), o už viešosios tvarkos pažeidimus ar nedidelės apimties administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinė atsakomybė.” – Jūratė Radzevičienė
Vis tik advokatė pabrėžė, kad skelbimų platformos nėra automatiškai laikomos atsakingos už vartotojų turinį, bet portalai turi pareigą užtikrinti, kad skelbimų turinys nebūtų naudojamas neteisėtai veiklai.
„Tai kyla tiek iš nacionalinės teisės, tiek iš Europos Sąjungoje taikomo teisinio reguliavimo. Pažymėtina, jog interneto platformos yra įpareigotos turėti veiksmingus turinio moderavimo mechanizmus, nedelsiant reaguoti į pranešimus apie neteisėtą turinį, viešinti skaidrumo ataskaitas ir valdyti rizikas, susijusias su nelegalia veikla internete. Tai reiškia, kad gavus pagrįstą informaciją apie galimai nelegalius skelbimus, portalo administracija turi imtis veiksmų – pašalinti tokį turinį arba bent jau jį patikrinti.
Praktikoje skelbimų portalai savo naudojimosi taisyklėse paprastai aiškiai įtvirtina, kad skelbimo turinį visiškai kontroliuoja ir už jį atsako pats skelbimo autorius, prisiimdamas atsakomybę už teisės aktų laikymąsi“, – įžvalgomis pasidalijo ekspertė.
Bet jei platformoms yra žinomas galimas pažeidimas ir sąmoningai nesiimama veiksmų, gali kilti administracinė atsakomybė, o ypatingais atvejais (jei būtų nustatyta aktyvi pagalba vykdant nusikalstamą veiklą) – baudžiamoji.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2025-09-27, https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/gyventojas-atliko-eksperimenta-ir-nustebo-negi-tokie-skelbimai-toleruojami-120145062