Su šia paaugle bendraujame jau trečius metus.
Labai sudėtingo likimo – ką tik gimusią jaunutė mama atidavė į globą, nes pati negalėjo atsigauti po tragiškos vyro žūties.
Dešimtmetį pas globėjus mergaitė prisimena kaip košmarą: fizinės bausmės, deginantis neteisybės jausmas. Po eilinio „įkrėtimo į kailį” vaikams pavyko išsikviesti tarnybas, juos išmėtė po kitas vietas.
Mūsiškė pateko į globos namus nedideliame miestelyje, čia pirmą kartą pajuto, kad kažkam rūpi, yra reikalinga. Deja, įstaigoje prasidėjo darbuotojų kaita, vaikai ją sunkiai pakėlė.
Kai į vieną mūsų skyrių pasibeldė tų namų darbuotojos, jos kartu atsivežė labai nedrąsią, nervingą, traukiančią akį patrauklia išvaizda mergaitę. Problema buvo tame, jog realybėje buvusi labai vieniša, negebanti susirasti jokių draugų mergaitė, virtualioje erdvėje jų turėjo šimtus, dalies visai nė nepažinojo.
Suaugę, pusamžiai vyrai lipte lipo prie paauglės, siūlė draugystę, meilę, kvietė susitikti…
Kad tokio populiarumo žiedai yra nuodingi, paauglė greitai pati įsitikino – su vienu veikėju susitikusi, ji jau pirmą vakarą turėjo jam vaidinti scenas iš porno filmų.
Tačiau iš esmės tai nepakeitė jos nuomonės apie socialinius tinklus, ji juose ir dėl jų tebegyvena.
Eina laikas, situacija mažai keičiasi. Tuoj reikės palikti globos namus, kas tada baidys su dovanomis atvykusius vienos nakties medžiotojus nuo jaunuolės durų?
Oranžinė spalva yra gerai, oranžinė spalva yra puiku.
Bet gal daugiau investuokime į mergaičių ir moterų saugų apgyvendinimą, į šalia esančius profesionalius socialinius darbuotojus ir psichologus?