Šiąnakt viename iš šalies oro uostų pasitikome grįžtantį tautietį – po septynerių emigracijos metų JK, patyrus ten daug išbandymų ir negandų.
Žmogus su aukštuoju išsilavinimu, buvęs teisininkas, regimai tarp jį ištikusių vargų buvo ir sunki liga, dar sunkesnė, nes svetur, nes vienatvėje – sutikome vos paeinantį, nevalyvą, prastai besiorientuojantį aplinkoje senelį.
Baisu ir pagalvoti, koks buvo tokio ligoto žmogaus gyvenimas be pajamų, be būsto tolimajame Londone, nuoširdžiai dėkojame ambasados darbuotojui Tadui Adomaičiui už pagalbą tautiečiui pasiekiant namus.
Tadai, jeigu visi Jūsų išgelbėti žmonės susirinktų vienoje vietoje, tai būtų įspūdingas būrys moterų ir vyrų!
Na, o namai kaip namai. Realybė čia neleidžia smarkiai įsisvajoti.
Sužinoję, kad parvykėlis kadaise buvo Vilniaus gyventojas, bandėme savivaldybei perduoti rūpestį juo. Po kelių valandų gavome žinią, kad žmogus vietos nakvynės namuose atsisakė ir patraukė savais keliais.
Vos paeinantis, nesiorientuojantis, be cento…
Bet gimtame krašte.