Tenka susidurti ir su įkliuvusiomis į paskolų ryklių nasrus aukomis.
Rūpestinga vienos jaunimo organizacijos darbuotoja atlydi pas mus neįgalų, visiškai sutrikusį jaunuolį, kurio istorija lėtai veriasi, parodydama neįtikėtinus mūsų nedidelės visuomenės kampus.
Išsiaiškiname, jog pragyvendamas iš mažiau negu 200 eurų per mėnesį, našlaitis pateko į jį išnaudojusių daug vyresnių, jau teistų „draugų” pinkles – šie įkalbėjo vaikiną pasiimti greituosius kreditus iš kelių paskolas suteikiančių įmonių ir gautus pinigus atiduoti jiems.
Dėl šių „apsukruolių” pavyko susitvarkyti, pradėta baudžiamoji byla, tačiau kreditoriai nelaukia jos pabaigos, su grasinimais veržiasi atgauti paskolas bei šimtaprocentines palūkanas.
Deja, juos palaiko ir teismas, nesigilindamas į aplinkybes.
O tos aplinkybės čia bado akis – kredito įmonės neatliko vaikino mokumo vertinimo.
Kaip gali mėnesinė įmoka būti didesnė už gaunamas pajamas? Kurias, beje, sudaro pašalpa ir mokyklos maistpinigiai.
Jei nuoširdžiai, tai tikrai galvojome, kad tokių atviro plėšimo istorijų nebėra Lietuvoje, jog „bobutės paskoloms” uždėtas apynasris, jų lobimas antstolių pagalba yra suvaldytas.
Bet kažkur atsirado užtarėjai, draugai ir durys vėl atsidarė?