O štai šis apkaltinamasis nuosprendis turi milžinišką prasmę nukentėjusiam vaikinui ir mums – Kauno apygardos teismas pripažino, jog aukai buvo daromas poveikis dėl duodamų parodymų.
Kai saulėtą rugpjūčio popietę į centro duris pasibeldė vaikinas, išsigandome jį išvydę.
Juodas nuo sumušimų veidas, kraujosruvos užtinusiose akyse, sunkiai judėjo. Aiškino, jog buvo spardomas kur tai prie garažų, „nes duoda parodymus ant blogų žmonių”.
Tyrimas atskleidė, jog grupė prekeivių žmonėmis suorganizavo vaikino užpuolimą – mušdami teisiamųjų sėbrai reikalavo atsiimti parodymus bei grąžinti gynėjams sumokėtas dideles sumas.
Byla dėl sužalojimo nukeliavo į teismą Druskininkuose ir visi smurtautojai buvo … išteisinti.
Šį sprendimą apskundė bylos prokurorė – auka buvo 10 kartų (!) apklausiamas teisme, jo parodymai priekabiai vertinami, vėliau pavadinti „nenuosekliais”, neatsižvelgta į teisiamųjų pokalbių išklotines, aiškiai rodančias nusikaltimo planavimą.
Tačiau visiškai kitaip traktuoti teisiamųjų žodžiai – jais pasitikėta, nežiūrint to, kad parėmė juos tik neaiškūs draugeliai ir artimieji.
Džiaugiamės, jog Kaune teisėjų kolegija netruko pamatyti esmę ir atstatė teisingumą.
Bet jeigu prastai besimokantys mokinukai paliekami kartoti dalykus, gal galima būtų Druskininkų teisėjams vieną kitą atestaciją suorganizuoti?
Tik ką su sąžine daryti?