Teisiamas vyras, ilgus metus prievartavęs savo dukrelę.
Užfiksuotas jo pokalbis su auka:
„Mažute, aš toks kaltas, ar tu dar pyksti ant manęs?”
Ši verkia.
„Nežinau, kas man tuo metu buvo užėję, klausyk, ar galim viską pamiršti, pradėkim nuo pradžių, nu neardyk tu šeimos, esame abu kalti, supranti?”
„Kur aš kalta?”
„Tai negalėjai man pasakyti, kad nepatinka, kad eičiau šalin?!”
„Bet man buvo tada 8 metai, aš tavęs labai bijojau!” Verkia
„Aš iš meilės tau, bl.., kaip tu nesuvoki, aš ir dabar be proto tave myliu, o tu negali padaryti tokio mažo dalyko, pasakyti, kad viską išsigalvojai?”
„Ar čia meilė, kai tu savo vaiką kiekvieną naktį prievartavai, koks tu tėvas, nekenčiu tavęs!”
„Kvaiša, čia buvo toks lytinis švietimas, kas antroje šeimoje taip, pasiskaityk internete! Nu gerai, jei tau taip lengviau, palaidokit mane ir būkite visi laimingi. Perduok mamytei, kad ją vienintelę mylėjau. Nežinojau, kad tu tokia beširdė.”
„Tu atėmei iš manęs vaikystę ir namus!”
„Labai atsiprašau mažute, čia gera pamoka mums abiems, dedam tašką, pildysiu visus tavo norus, dabar svarbiausia, kuo greičiau tau paneigti savo parodymus”.
„Ne”.
„Nu ir bjaurybė, ot žiurkę užsiauginome, nu supratau”.
O mes parodymų metu gaudome vaiką – ar nesuklys, pasakodamas penktą kartą, kokios spalvos užuolaidos buvo kambaryje, kiek laiko truko prievarta, kodėl prabilo ne iš karto ir t.t. ir pan.
Maždaug pusė visų pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl seksualinės prievartos prieš vaikus – nutraukiami.