Atskleidė šokiruojančią dalies Lietuvos ūkių realybę: darbininkų būklė – neįsivaizduojama („www.delfi.lt”, 2026-04-29)

Netikėtai paaiškėjo, kad Lietuvoje yra dar viena grupė, kuri žiauriai išnaudoja pažeidžiamiausius gyventojus. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centras nurodo, kad kai kurie ūkininkai priimtus darbininkus apgyvendina blogesnėmis sąlygomis, nei laiko gyvulius.

Žmonių būklė – neįsivaizduojama

Anksčiau socialiniuose tinkluose KOPŽI centras pasidalijo, kad mūsų šalyje prekybos žmonėmis nusikaltimus įprastai daro tų pačių sluoksnių atstovai – į grupuotes ar laikinus darinius susibūrę patyrę, didelį kriminalinį „stažą“ turintys recidyvistai. „Tyrimų neturime, tačiau metų metais teismuose matome tų pačių sluoksnių atstovus – tai grupuotės ar laikini dariniai iš patyrusių, didelį kriminalinį „stažą“ turinčių recidyvistų, pavieniai suteneriai, nesibjaurintys prekiauti kūnais, kol kas retai atsakomybėn traukiamos verslo bendrovės, lobstančios iš vietinių ar migrantų pigaus darbo. Mums netikėtai atsirado (nors tikriausiai visada buvo) dar viena veikėjų grupė – ūkininkai“, – pastebi centras.

„Randame neįsivaizduojamos būklės žmones, dešimtmečiais dirbančius tik už lėkštę sriubos, paskendusius skarmaluose, ligotus, žaizdotus nuo nuolatinio mušimo, neturinčius asmens dokumentų. Koks didelis turi būti žmogaus godumas, koks beširdis jis turi būti, kad savo darbininkus laikytų blogesnėmis sąlygomis negu savo gyvulius. Ir su kokia agresija persekioja bandančius išsilaisvinti vergus, meluoja pareigūnams, inspektoriams, nesibodi jokių priemonių, kad tik vėl turėtų ką stumdyti ir išnaudoti“, – baisimasi dalies ūkininkų požiūriu į žmones. KOPŽI centras taip pat pridūrė, kad nė vienas taip besielgiantis ūkininkas toli gražu neskursta ir tikrai galėtų mokėti samdiniams atlyginimus bei suteikti padorias gyvenimo sąlygas.

Išnaudojami žmonės prabyla retai

Centro vadovė „Delfi“ komentavo, kad išnaudojami žmonės apie siaubingas sąlygas labai retai praneša patys – dažniau jas pastebi kiti. „Labai retai žmonės apie tai prabyla patys. Dažniau apie išnaudojimą žemės ūkyje išgirstame iš jų kaimynų, artimųjų, socialinių tarnybų“, – sakė Kristina Mišinienė.

Paklausta, ar nėra taip, kad dalis visuomenės pateisina tokį ūkininkų elgesį, mat priimdami pas save dirbti ir gyventi neretai kokių nors priklausomybių turinčius asmenis jie esą daro „gerą“ darbą, K. Mišinienė teigė apskritai nesuprantanti, kodėl kažkas galvoja, kad žmogus, koks jis bebūtų, gali nusipelnyti tokio elgesio. „Šiuo atveju kalbama apie išnaudojimą, tad nežinau, kodėl galvojama, jog žmogus to nusipelnė. Nesąžiningi ūkininkai linkę save vaizduoti kaip geradarius, priglaudusius, pamaitinusius niekam tikusius, geriančius, tinginčius dirbti asmenis. Tačiau realybė gerokai skiriasi nuo tokios pozos“, – tikino ji.

KOPŽI centro vadovės teigimu, konkrečiu atveju rastas vyras beveik nepaėjo, buvo sužalotas, ant jo kūno buvo matyti senų žaizdų žymių. „Jo apleistumas buvo tiesiog sunkiai suvokiamas, gyvenimo sąlygos – neįmanomos. Darbdavys ūkininkas naudojosi vyro nesugebėjimu apsiginti, paklusnumu, galų gale, baime. Tačiau net ir toks ligotas žmogus buvo svarbus darbininkas – nemokamas, visada po ranka. Tad kviečiu visuomenę ne aukų silpnybių sąrašus sudarinėti, o pagalvoti, kas naudojasi pažeidžiamais asmenimis, kodėl metų metus jų nepaleidžia iš palaikių pašiūrių, persekioja, jei bando pasitraukti“, – ragino ji. K. Mišinienės teigimu, kovoti su vergove žemės ūkyje įmanoma vieninteliu keliu – patraukiant jos organizatorius atsakomybėn, nes tenka kalbėti ne apie pašlijusius darbo santykius, o apie darbinį išnaudojimą – žmogaus pavertimą klusniu darbiniu gyvuliu.

„Taip, šie vyrai ir moterys nesurakinti grandinėmis, tačiau jų sveikatos būklė, finansinis neraštingumas, socialinis ir psichologinis bejėgiškumas juos izoliuoja nuo likusios bendruomenės ir galimybių gauti pagalbą. Bėgant laikui jie tampa vis labiau priklausomi nuo savo „šeimininko“, kartais net neįsivaizduoja kitokio gyvenimo. Didžiuojamės, kad šiuo atveju teisėsaugos atsakas į vergovę ūkyje buvo stiprus: pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis darbinio išnaudojimo tikslais“, – nurodė ji.

VDI: nustatėme vieną atvejį

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentuodama teigė nustačiusi vieną atvejį Kaišiadorių rajone, kai pas ūkininkę dirbo asmuo, turintis priklausomybių. „Jis buvo pasirašęs namo nuomos sutartį, dirbo pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitus, tačiau pinigų negaudavo, nors ant kvitų pasirašydavo kaip gaunantis. Vietoj pinigų jam buvo perkamas maistas ir alkoholiniai gėrimai. Buvo užpildyta nukentėjusio nuo prekybos žmonėmis asmens nustatymo kortelė, o ūkininkei pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau tyrimas buvo nutrauktas. Patikrinimų dėl galimo išnaudojimo pas ūkininkus buvo ir daugiau, tačiau informacija nepasitvirtindavo“, – patikino VDI.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2026-04-29, https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/atskleide-sokiruojancia-dalies-lietuvos-ukiu-realybe-darbininku-bukle-neisivaizduojama-120239267