Prieš pat šventes išgirdome gerą žinią iš Šiaulių apygardos teismo – nuteistas dar vienas prekeivis žmonėmis!
Veikėjas 10 metų slapstėsi nuo teisingumo Airijoje, užsimiršęs kažkur panaudojo savo tikruosius duomenis ir – sulaukė pareigūnų ant namų slenksčio.
Ši prekybos moterimis byla vėl nukėlė mus į tuos laukinius laikus, kai burdavosi nusikalstamos grupuotės šalyje tam, kad ieškotų pažeidžiamų, dažniausiai neįgalių ir skurstančių moterų ir mergaičių, verbuotų jas nebūtais pažadais „lengvam darbui” ir gabentų po visą Europą į viešnamius, striptizo klubus, didmiesčių tarpuvartes.
Gabendavo lėktuvais, taip saugiai visi jautėsi.
„Aš nieko ten baisaus nepadariau, man sakė, kad jos ir taip pasileidusios, nu liepiau jas aptvarkyti, patikrinti sveikatą, nežinojau, kad jos yra durnos, nu pasakiau, kad gaus per snukį ir klausys, pajuokavau. Norėjau padėti draugams, mes čia visi lietuviai Airijoje padedame vieni kitiems. Koks aš suteneris, turiu šeimą, vaikų…”
Šioms užverbuotoms aukoms tada neįtikėtinai pasisekė – pakeliui į Rygos oro uostą nusikaltėlių mašiną sustabdę pasieniečiai atkreipė dėmesį, jog ant galinės sėdynės susigūžusios merginos negalėjo rišliai papasakoti, kur ir ko vyksta, buvo be asmeninių daiktų.
Štai taip, broliai ir sesės lietuviai.