Kiek metų dirbame, tiek nuolatos girdime – vaikai yra brangiausias mūsų turtas.
Bet kodėl to turto dalis pražūva, o mes apsimetame, kad nieko čia nevyksta?
Šiuo metu teikiame pagalbą aukoms neįprastose seksualinės prievartos prieš vaikus bylose.
Paauglys išprievartavo sesutę.
Kitas nepilnametis ilgą laiką tvirkino ir prievartavo brolį.
Dar kitame atvejyje brolis, pasikvietęs draugus, jų akivaizdoje smurtavo prieš jam paliktą prižiūrėti seserį ir santykiavo su ja.
Karantinas šiuos paauglius privertė taip elgtis? Vargu. Jis tik išryškino nepriteklių, nepriežiūrą, suaugusių ydas ir abejingumą, vaikų vienatvę.
Taip, reikia pripažinti, kai tokios tragedijos pasiekia dienos šviesą, šiandien yra nepalyginamai daugiau pagalbos tarnybų, negu kad matėme, pavyzdžiui, prieš dešimtmetį.
Bet juk esmė yra užkirsti kelią, apsaugoti nuo tokių įvykių, o ne paskiau, pripuolus vieniems per kitus siūlyti savo profesionalios vadybos, visų galų terapijos, niekada negirdėto užimtumo paslaugas. Apsaugoti!
Labai prašome, tiesiog maldaujame valdininkų, kuriančių vaikų apsaugos nuo smurto strategijas – analizuokite bylas, ten yra visi atsakymai, ko mums šiandien trūksta ir ką reikia daryti.
Tik įspėjame, beskaitant šias bylas, gali plyšti iš skausmo širdis.