Gal prekyba žmonėmis jau išnyko mūsų šalyje?
Lietuvos situacija nėra labai skirtinga nei kitose Rytų Europos šalyse – čia dešimtmečiais moterys, vyrai, vaikai išnaudojami prostitucijoje, parduodami vergiškam darbui, įvairių nusikaltimų vykdymui, fiktyvioms išnaudojančioms santuokoms.
Realiai yra sunku pasakyti, kokius mastus, kokias “paklausiausias“ formas šiandien turime Lietuvoje. Tam būtų kelios priežastys.
Visų pirma, siaubas dėl egzistuojančios prekybos žmonėmis nepavirsta adekvačiu finansavimu tyrėjams, pagalbos teikėjams, mokslininkams ir pan.
Visi garsūs pareiškimai apie „didžiausią mūsų amžiaus gėdą“, sklindantys iš politikų ar valdžios klerkų realybėje pavirsta muilo burbulu, vos tik pabandai tokią „kalbančią galvą“ įtraukti į praktinį problemų sprendimą.
Kitas svarbus aspektas, kišantis koją objektyvesniam situacijos suvokimui, yra valdininkų siekis parodyti nacionalinei valdžiai, o šios – tarptautiniams vertintojams, kad „situacija valdoma“, prekyba žmonėmis kaip reiškinys traukiasi, viskas tik gerėja ir šviesėja.