Dalyvaujame labai keistame susitikime.
Viename iš šalies didmiesčių įsikūrusiuose šeimų namuose, pasivadinusiuose apsaugotu prieglobsčiu, seksualinės prievartos auka susitinka su savo advokatu, paskirtu nemokamos teisinės pagalbos tarnybos, kad aptarti civilinį ieškinį, pasiruošti teismo procesui.
Advokatas įkopęs į 8-tą dešimtį, dirbti su kompiuteriu jam sunku, jį viskas erzina ir vargina.
Į pokalbį įsijungia įstaigos direktorė ir susitikimas pasisuka nelauktu kampu.
Viršininkė pradeda atakuoti merginą: „tai pasisakyk, kokia esi nuodėminga, pasileidusi, ir vaikelis tavo gimė neplanuotas, tavo draugas narkomanas, ar daug turėjai lytinių santykių prieš išprievartavimą? aš tai dieną naktį meldžiuosi už tokias kaip tu, man bažnyčia yra viskas, reikia mylėti savo artimą, va, čia pas mus koplytėlė yra, ar meldiesi joje? visiems reikia atleisti, aš tai taip gyvenu.”
Netikėtai atsigauna advokatas, prisimena, kokius apreiškimus pats yra patyręs, antrina, kad mergina dabar gyvenanti nuodėmėje: „kol žiedelio nėra ant pirštelio…”
Ir ką daryti? Nepadės čia nei skundai, nei konfliktai – viską reikia keisti iš esmės, bet tam nei lėšų, nei valios kol kas nėra.