Pernai rugpjūtį prasidėjo tai, ką paauglio motina vadina tragedija, trukusia net dešimt mėnesių. Anot moters, sūnus, būdamas trylikos, pabandė vadinamosios „kristės“ – sintetinių narkotikų.
Tas bandymas buvo lemtingas – gana greitai išsivystė priklausomybė, tapusi vienu didžiausių motinos (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) gyvenimo košmarų: sūnus ėmė bėgti iš namų, kartojosi atkryčiai, gydymas ligoninėse, policijos paieškos, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, net teko persikelti į kitą miestą.
Tačiau, pasak moters, didžiausiu iššūkiu tapo ne pati priklausomybė, o tai, kad specializuota pagalba nepilnamečiams Lietuvoje yra itin sunkiai prieinama.
Kaip „Delfi“ teigė paauglio motina, glaustai papasakoti, ką šeimai teko išgyventi pastaruosius dešimt mėnesių, anaiptol nėra lengva.
„Mūsų istorija yra ilga, ir net sunku nuspręsti, nuo ko pradėti.
Praėjusių metų rugpjūtį tuomet trylikametis sūnus pirmą kartą pabandė uostomųjų narkotikų, vadinamosios „kristės“ (nuo žodžio „kristalai“ – mefedrono arba katinono). Tai stiprūs sintetiniai stimuliantai, cheminėmis savybėmis panašūs į amfetaminą. Šios medžiagos yra itin toksiškos, kelia didelę priklausomybės riziką, o jų poveikis dažnai būna nenuspėjamas dėl nuolat kintančios sudėties.
Viskas prasidėjo nuo to, kad sūnus bendravo su drauge, kurios septyniolikmetis pusbrolis jau vartojo narkotikus. Kaip vėliau pasakojo pats sūnus, iš pradžių viskas priminė nekaltą žaidimą, tačiau labai greitai paaiškėjo, kad situacija yra kur kas rimtesnė, nei atrodė.
Priklausomybė išsivystė labai greitai“, – sakė ji.
Taigi, narkotikų sūnus pabandė pernai rugpjūtį, o jau po mėnesio prasidėjo šeimos kelionės po ligonines, kurios tęsėsi iki šių metų gegužės.
„Sūnus pradėjo bėgti iš namų. Sunku net pasakyti, kiek ir kokių narkotinių medžiagų jis suvartodavo per tas dienas, kol būdavo pradingęs. Per dešimties mėnesių laikotarpį jis pamėgino ne vienos ir ne dviejų, o gal šešių skirtingų rūšių narkotikų.
Visgi daugiausia problemų patyrėme dėl paauglių priklausomybių gydymo situacijos Lietuvoje. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialas yra vienintelė vieta, kur tokio amžiaus vaikai gydomi stacionare“, – dalijosi nuo narkotikų priklausomo paauglio motina.
Tikina, kad problema milžiniška
Keletą kartų sūnus buvo vežamas į psichiatrijos ligoninę ir gydomas nuo abstinencijos. Tačiau, anot motinos, priklausomybė nėra psichikos liga, taigi, jai susidarė įspūdis, kad vaikai guldomi ten, kur konkrečiu metu būna vietų, o specializuoto priklausomybių gydymo paslaugos nepilnamečiams Lietuvoje teikiamos tik Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale.
„Įsivaizduokite, tai vienintelė įstaiga visoje Lietuvoje, nors problema – milžiniška. Visoje šalyje yra vos šešios vietos vaikams, kenčiantiems nuo priklausomybių. Mes ilgą laiką niekaip negalėjome ten gauti vietos.
Sūnus ne kartą buvo gydomas nuo abstinencijos ir jam buvo taikoma detoksikacija, tačiau po kiekvieno gydymo jis vėl atkrisdavo.
Noriu pabrėžti, kad mūsų vaikas auga tvarkingoje šeimoje. Gyvename nuosavame name, sūnus turi savo kambarį, gauna dėmesio ir, atrodytų, nieko netrūksta. Tačiau net tokioje aplinkoje susidūrėme su šia problema“, – atvirai pasakojo moteris.
Ji akcentavo, kad sūnus nebuvo iš tų vaikų, kurie naktimis valkatauja gatvėse. Pirmąkart kvaišalų pavartojo eilinę dieną apie 17–18 val. parke, o vėliau, kai grįždavęs iš ligoninės vis atkrisdavo, vartodavo tai prie mokyklos, tai kitose vietose, kur lengvai gaudavo narkotikų.
„Visą informaciją, kurią radau jo telefone, perdaviau policijai. Taip pat kreipiausi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Prezidentūrą, šešias ministerijas bei kitas atsakingas institucijas dėl to, kad mano vaikas niekaip negauna vietos priklausomybių gydymo centre.
Pati mačiau susirašinėjimus, žinutes, kurias siųsdami suaugę žmonės verbuoja paauglius. Jie siūlo telefonus, vokiškas SIM korteles, įtraukia vaikus į nusikalstamą veiklą – skatina slėpti, perduoti ar platinti narkotikus. Tai, kas vyksta, yra labai baisu.
Suaugę žmonės net klausė mano sūnaus, ar mama yra namuose, ar jis gali nepastebėtas išeiti iš namų ir kaip išvengti stebėjimo kamerų.
Akivaizdu, kad tai organizuota veikla. Jie atvirai pasakoja, kada gali atvažiuoti, o kada negali, nes tuo metu geria alkoholį. Taip jie bendrauja su trylikos ar keturiolikos metų vaikais“, – baisėjosi motina.
Įžvelgė piramidės principą
Kalbėdama apie tai, kaip platinami narkotikai, moteris paminėjo piramidės schemą. Vienas verbuotojas esą pirmiausia tapo jos sūnaus draugu – šitai įvyko, kai sūnui buvo trylika, o jam pačiam – septyniolika metų.
Vėliau verbuotojas pasiūlė pabandyti narkotikų, o dar vėliau įtikino, kad iš to galima užsidirbti.
„Tasai vaikinas dirba dar vyresniems asmenims. Taip ir veikia ši grandinė. Per metus sūnus iš namų buvo pabėgęs ne vieną, ne du ir ne tris kartus. Per dešimt mėnesių kartu su policija jo ieškojau mažiausiai penkis ar šešis kartus.
Akivaizdu, kad vienos specializuotos gydymo įstaigos visai Lietuvai nepakanka. Problema yra daug didesnė, nei būtų galima galvoti sprendžiant pagal dabartines galimybes – juk laukiant gydymo susidaro milžiniškos eilės.
Apskambinau visus priklausomybės ligų centrus Lietuvoje, tačiau visur buvo pasakyta, kad priimami tik pilnamečiai asmenys. Taigi, vaikai, pradedantys vartoti narkotikus nuo dvylikos ar trylikos metų, praktiškai neturi galimybės gauti stacionaraus gydymo. Nuo keturiolikos metų priima tik Kauno filialas“, – teigė moteris.
Paauglio motina prisiminė, kaip po vieno atkryčio, prasidėjusio, kai sūnus buvo išleistas iš ligoninės, pati davė jam pinigų, kone pristatė treneriui ir išėjo į darbą. Vėliau sužinojo, kad į treniruotę jis taip ir nenuėjo, kad vėl gavo įvairių medžiagų – rožinių tablečių, „Xanax“ ir kitų preparatų.
„Nuo šio pavojingo medžiagų mišinio jo būklė taip pasunkėjo, kad jis vos nepakėlė rankos prieš save. Jei dukra nebūtų laiku atėmusi peilio, net nežinau, ar šiandien būtume gyvi. Jam buvo prasidėjusi stipri paranoja.
Tuomet jis buvo išvežtas į Kauno klinikas, tačiau ten vėl išgirdome tą patį atsakymą – kad vis dar stovime eilėje į Kauno priklausomybės ligų centrą.
Pasakiau, kad prieš tai sūnus jau dvi savaites buvo gydomas Kauno klinikose dėl detoksikacijos, tačiau mums buvo atsakyta, kad vis tiek turime laukti.
Tada parašiau daugybę raštų įvairioms tarnyboms, į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, Prezidentūrą, šešias ministerijas bei kitas institucijas. Atvirai klausiau, kodėl Lietuvoje paaugliai neturi galimybių laiku gauti gydymo nuo priklausomybių.
Kai naktimis ieškodavau sūnaus, supratau, kad jis tikrai nėra vienintelis nepilnametis, susidūręs su šia problema. Jei į šešias gydymo vietas susidaro tokios eilės, vadinasi, problema yra masinė“, – aiškino ji.
Ėmėsi drastiškų priemonių
Moteris, kaip pati teigė, ryžosi drastiškoms priemonėms, kad pagaliau būtų išgirsta.
„Raštuose tiesiai parašiau, kad mano vaikui gresia pavojus gyvybei, ir paklausiau, ar Lietuvai reikia dar vienos mirties statistikoje. Viena, kaip mama, nebegalėjau suvaldyti situacijos, o pagalbos labai trūko.
Tik po šių kreipimųsi gavome atsakymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kad nuo balandžio 17 d. mano sūnui skiriama vieta gydytis. Vadinasi, tik kreipęsi į visas įmanomas institucijas pagaliau sulaukėme pagalbos.
Sūnus ten gydėsi mėnesį – nuo balandžio 17 iki gegužės 17 d. Tai buvo ilgiausias gydymo laikotarpis, kurį buvo galima suteikti. Tačiau visi suprantame, kad per vieną mėnesį nuo priklausomybės nepasveikstama“, – apgailestavo jaunuolio motina.
Kadangi Lietuvoje ilgesnis gydymas nėra numatytas, dabar ji ir buvęs vyras pakaitomis prižiūri sūnų ir stengiasi padaryti viską, kad jis nebeatkristų.
„Kol kas ramu, tačiau prognozuoti ateitį vis dar labai baisu. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų platintojų. Mums teko slėptis nuo šių žmonių, kad išvengtume persekiojimo – pakeitėme ne tik gyvenamąją vietą, bet ir miestą.
Sūnus yra įbaugintas, nes tie žmonės nuolat sugalvoja naujų priežasčių, kodėl jis esą yra jiems skolingas. Aš net sakiau, kad galiu parduoti savo daiktus ir padėti grąžinti menamas skolas, tačiau sūnus pasakė, kad tai nieko nepakeis – jie visada ras priežastį pareikalauti dar daugiau“, – įspėjo paauglio motina.
Susiduria dažnai
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė komentavo, kad su tokiais atvejais, kai nepilnamečiai yra įtraukiami į narkotikų platinamo schemas ir patys tampa priklausomi nuo kvaišalų, susiduria dažnai.
„Negaliu atsakyti apie mastus, tačiau tokio „verslo“, tiksliau, nusikaltimo, organizatoriai gerai supranta, kad jiems yra pelninga naudoti nepilnamečius. Jie yra paklusnūs įrankiai jų rankose, jiems yra lengviau platinti „prekę“ tarp bendraamžių, teisėsauga jais mažai tikės.
Išgąsdinti ir pavergti vaikus tampa nesudėtinga dar ir dėl to, jog šiems tapus priklausomiems nuo narkotinių preparatų, jiems faktiškai nebereikės atsilyginti už platinimą, vaikai grimzta į dugną, tačiau nemoka, nežino, kur gali kreiptis pagalbos, kuo gali pasitikėti.
Matome, kad vaikai nepasakoja net šeimos nariams, kas su jais atsitiko, kur jie įsivėlė – neretas jų į suaugusius gaujos narius žiūri kaip į labai galingus, turinčius daug ryšių, niekada nepagaunamus. Kaip gali apie tai pasakoti savo nieko neįtariančiai mamai, prašyti jos pagalbos?“ – pasakojo KOPŽI vadovė.
Jos nuomone, tai atvejai, kai nepilnamečiai yra ir priklausomi nuo narkotikų, ir kartu duoda parodymus baudžiamojoje byloje, yra labai sudėtingi. Tokius vaikus reikia ir gydyti, ir apsaugoti nuo poveikio, kurio masto ir stiprumo dažnas šeimos narys net nesupranta.
„Deja, neretai šeima, jeigu tokia dar yra, jeigu ji pati nesugriuvusi, yra vienintelė tokio nepilnamečio priebėga, ji vienintelė imasi gelbėti savo vaiką. Tą daro kaip sugeba. Todėl skaudu yra matyti įvairias tarnybas, kurių pareiga būtų padėti tokiai šeimai ir vaikui, besipiktinančias, kontroliuojančias, baudžiančias.
Ką galima pasakyti apie gydymo įstaigas, kurios šiandien siūlo 6 vietas nuo narkotikų priklausomiems vaikams visos šalies mastu, nors poreikis yra kelis kartus didesnis?
Ar tai nėra atviras kelias į korupcinius sprendimus, nes, patikėkite, tėvai ryšis bet kam, sutiks su viskuo, kad tik gautų tą išganingą vietą vaikui gydymo įstaigoje.
Ar tai yra normalu, kad vieta atsiranda, kai tėvai kreipiasi į Prezidentą, maldauja ministrės pasigailėti ir padėti? Gėda dėl tokios sistemos“, – rėžė K. Mišinienė.
Išsiskiriame vaistų vartojimu ne gydymo tikslais
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pateikė narkotikų paplitimo tarp paauglių statistiką, sudarytą pagal tyrimą ESPAD 2024. Naujausias ESPAD (European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) tyrimas, paskelbtas 2025 m., rodo, kad nors nelegalių narkotikų vartojimas tarp 15–16 metų paauglių Europoje ilgainiui mažėja, jis išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema.
Tyrime dalyvavo 113 882 mokiniai iš 37 Europos šalių.
Pasak departamento, 14 proc. 15–16 metų paauglių bent kartą gyvenime yra vartoję nelegalių narkotikų (2015 m. – 19 proc.). Kanapės išlieka dažniausiai vartojamu nelegaliu narkotiku – jų bent kartą gyvenime vartojo apie 12 proc. apklaustųjų.
Kitų nelegalių narkotikų (pvz., ekstazio, amfetamino, kokaino ar haliucinogenų) vartojimas yra gerokai retesnis – vidutiniškai apie 5 proc. paauglių nurodė bent kartą vartoję kurios nors iš paminėtų medžiagų.
Nors tradicinių nelegalių narkotikų vartojimas mažėja, ekspertai atkreipia dėmesį į naujus iššūkius – elektroninių cigarečių, receptinių vaistų vartojimo ne pagal paskirtį bei kitų rizikingų elgesio formų plitimą tarp paauglių.
Lietuvoje, kaip rodo 2024 m. ESPAD tyrimo rezultatai, nelegalių narkotikų vartojimas tarp 15–16 metų paauglių mažėja, tačiau išlieka aktualia visuomenės sveikatos problema. Dažniausiai vartojamu nelegaliu narkotiku tarp Lietuvos paauglių išlieka kanapės, nors jų vartojimo paplitimas, lyginant su ankstesnių tyrimų rezultatais, sumažėjo.
Departamento teigimu, mažėja ir kitų rizikingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo rodikliai – tai leidžia teigti, kad ilgalaikės prevencijos priemonės duoda teigiamų rezultatų.
Vis dėlto Lietuva išsiskiria dideliu vaistų vartojimu ne gydymo tikslais. Net 29 proc. 15–16 metų mokinių bent kartą gyvenime vartojo receptinių vaistų (raminamųjų, migdomųjų, skausmą malšinančių ar skirtų dėmesio sutrikimams gydyti) be gydytojo paskyrimo arba siekdami apsvaigti. Tarp merginų šis rodiklis siekia 36 proc. ir yra vienas didžiausių Europoje.
Teigiama tendencija, pastebėjo departamentas, yra ta, kad kartu su narkotikų vartojimu mažėja ir tabako, alkoholio bei elektroninių cigarečių vartojimas – 2024 m. šių medžiagų vartojimo rodikliai buvo vieni žemiausių per visą ESPAD tyrimų Lietuvoje istoriją.
Panašios tendencijos kaip Europoje
NTAKD Narkotikų ir jų prekursorių kontrolės skyriaus patarėja Rasa Povilanskienė komentavo, kad tiksliai pasakyti, kokios konkrečiai narkotinės ir psichotropinės medžiagos šiuo metu plinta tarp paauglių, yra sudėtinga, tačiau Lietuvoje vyrauja panašios tendencijos kaip Europoje.
„Pastaraisiais metais Europoje suaktyvėjo sintetinių katinonų rinka – tiek gamyba, tiek platinimas, tiek vartojimas. Sintetiniai katinonai kai kuriose Europos dalyse įsitvirtino kaip stimuliantų, tokių kaip amfetaminas ir kokainas, pakaitalai. Šiuo metu jau žinoma apie 170–180 skirtingų sintetinių katinonų Europoje.
Sintetinių katinonų dažnai aptinkama suklastotose MDMA (ekstazio) tabletėse, kurios platinamos kaip ekstazis. Visgi Lietuvoje šiuo metu dažniausiai pasitaikanti sintetinių katinonų forma yra kristalai, rinkoje dažnai vadinami „kriste“.
Šiuo metu dažniausiai Europos rinkoje platinami sintetiniai katinonai yra 3-CMC (3-chloromethcathinone) ir 3-MMC (3-methylmethcathinone), 2-MMC (2-methylmethcathinone), N-ethylnorpentedrone, alpha-PHiP (α-Pyrrolidinoisohexanophenone) ir kt.“, – sakė patarėja.
Pripažįsta, kad prieinamumas nepakankamas
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Austėja Tamaliūnaitė komentavo, kad ministerija pripažįsta, jog specializuotų stacionarinių priklausomybės ligų gydymo ir medicininės psichosocialinės reabilitacijos paslaugų prieinamumas nepilnamečiams šiuo metu nėra pakankamas.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2026-06-25, https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/motina-pasidalijo-ka-tenka-isgyventi-del-14-mecio-sunaus-tai-tapo-vienu-didziausiu-gyvenimo-kosmaru-120267307