Pasigirdus naujiems didelio masto užsieniečių darbuotojų išnaudojimo atvejams, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas sako, kad atėjo metas steigti naują fondą, iš kurio būtų finansuojamos nukentėjusiesiems teikiamos teisininkų, vertėjų ir psichologų paslaugos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai sako naujų mokesčių darbdaviams šiuo metu neplanuojantys, tačiau pritaria diskusijai šia tema.
Savo ruožtu „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas nurodė, kad naujam universaliam mokesčiui nepritaria.
„Bet pritariame realiai atsakomybei migracijos grandinėje, skaidriam tarpininkavimui, efektyvesnei institucijų kontrolei ir realiam išieškojimo mechanizmui“, – sakė jis.
Remiasi veikiančiu pavyzdžiu
LRT.lt neseniai rašė apie ikiteisminį tyrimą, kuriame aiškinamasi dėl maždaug 140 Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose dirbusių filipiniečių.
A. Cuzanauskas pasakojo, kad panašių išnaudojimo istorijų gausu ne tik aptarnavimo, bet ir statybos bei transporto sektoriuose. Nukentėjusius imigrantus ginančioms organizacijoms susiduriant su lėšų stygiumi, jis siūlo Lietuvoje steigti specialų fondą.
„Kalbame apie tokį patį dalyką, kaip buvo su Garantiniu fondu. Kadaise būdavo taip, kad įmonė bankrutuodavo, ir visi matė, kad viskas gula ant valstybės pečių (arba dar blogiau – darbuotojai atidirbę praranda viską).
Todėl buvo sugalvotas Garantinis fondas. Per Trišalę tarybą buvo sukurtas institutas, kaip tam tikras draudimas, apsauga darbuotojui. Dabar bankroto atveju darbuotojas gauna išmoką – darbo užmokestį. Garantiniame fonde yra tiek lėšų, kad jie netgi galvoja didinti išmokas ir terminą, už kurį galėtų kompensuoti. Tai pasitvirtinęs ir labai gerai veikiantis dalykas“, – aiškino jis.
Šiuo metu darbdaviai kiekvieną mėnesį į Garantinį fondą nuo darbuotojo atlyginimo „popieriuje“ sumoka 0,16 proc. įmoką. Darbdaviui tapus nemokiam, darbuotojui išmokama jo reikalaujama suma, ne didesnė negu 6 minimalios algos.
Naujausios finansinės ataskaitos duomenimis, 2025 metų pabaigoje Garantiniame fonde buvo 206 mln. eurų turto.
A. Cuzanauskas aiškino, kad naują mokestį mokėtų tik iš užsienio į Lietuvą darbuotojų atsivežantys darbdaviai.
„Čia būtų naudojama ši geroji praktika, kai atsitinka taip, kad darbdavys atsakingai ar neatsakingai įsiveža darbuotoją į Lietuvą, čia daro atrankas. Jis turi garantuoti valstybei, kad tas darbuotojas nebus dėl pinigų stygiaus ar dar ko nors „nelegalas“ Lietuvoje.
Jei žmogus nepraeina bandomojo laikotarpio, kad jis turėtų sąlygas grįžti saugiai namo, kad nebūtų čia valkatavimo ir pan. Manau, tai būtų vienas iš aspektų, kuris sudrausmintų darbdavių norą, – būtų daugiau atsakomybės juridiniam asmeniui“, – dėstė jis.
Darbdaviai Lietuvoje šiuo metu dar moka 1,31 proc. nedarbo socialinio draudimo įmokas, 0,16 proc. įmokas į Ilgalaikio darbo išmokų fondą ir 0,14 proc. nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą.
A. Cuzanauskas svarstė, kad naujasis mokestis galėtų būti mokamas šiek tiek kitaip. Bent pirmą kartą mokant už konkretų imigrantą įmoka turėtų būti vienkartinė ir tam tikro nustatyto dydžio.
„Tu prieš įsiveždamas įmoki į Garantinį fondą, kad, esant tam tikroms sąlygoms, darbuotojai būtų užtikrinti. Reikėtų tada, kai darbdaviai teikia tarpininkavimo raštą su prašymu migracijai, kad ji leistų įsivežti užsienietį. Ten turėtų būti nurodyta suma, kurią darbdaviai turėtų įmokėti kaip depozitą.
Būtų sudaromos sąlygos darbuotojui grįžti namo. Čia kalbama labiau ne apie Centrinę Aziją, nors iš jos pas mus labai daug, bet Filipinus ar Braziliją, kur skrydis į vieną pusę yra 14 val.“, – sakė jis.
Fondo lėšos taip pat galėtų būti naudojamos teisininkų, vertėjų ir psichologų paslaugoms apmokėti, pridūrė A. Cuzanauskas.
Asmeniui jau pradėjus dirbti, įmokos galėtų būti renkamos panašiai kaip dabar į Garantinį fondą.
„Kalbant tik apie darbo užmokestį, problema tokia, kad kartais žmogų atsiveža ir jam būna bandomasis laikotarpis, bet jis neišlaiko egzaminų ir tada išvis neturi darbo santykių. Tokiu atveju prie atlyginimo negali pririšti“, – paaiškino pašnekovas.
Naujo fondo idėjai pritarė ir Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
„Visiškai palaikytume, nes manau, kad mūsų dabartinėje situacijoje, o ir žvelgiant į ateitį, kuri, atrodo, nieko gero mums neatneša, tai būtų vienintelė rimta išeitis iš susidariusios situacijos. Kai nevyriausybinės organizacijos blaškosi, ieško lėšų, kai bendruomenės iš savo lėšų turi teikti pagalbą, čia būtų rimta, solidi išeitis“, – sakė ji.
Vis dėlto pašnekovė pasvarstė, kad Vyriausybei įtraukti šį klausimą į savo darbotvarkę gali būti sudėtinga.
„Matome, kad jie aplink darbdavius vaikšto ant pirštų galų. Čia būtų kova, bet jeigu visi kartu ir vieningai šią mintį keltume, viešintume problemas, galbūt mums pavyktų pasiekti rezultatą“, – sakė K. Mišinienė.
Palaikymą vadinamajam Integracijos fondui šią savaitę taip pat išreiškė Gegužės 1-osios profesinė sąjunga, „Sienos grupė“ ir Filipiniečių bendruomenė Lietuvoje.
Planų neturi, bet diskusiją palaiko
Finansų ministerijos atstovai LRT.lt nurodė, kad aptariamo mokesčio klausimas – ne visai jų kompetencija.
„Pažymime, kad siūlomas mokestis, įvertinus jo tikslus, savo esme laikytinas tiksline įmoka (o ne tradiciniu mokesčiu), skirta konkrečiam fondui finansuoti ir susieta su tam tikrų paslaugų ar garantijų finansavimu, pavyzdžiui, užsienio darbuotojų teisinei pagalbai, vertimo ir kitoms susijusioms paslaugoms finansuoti.
Todėl šis klausimas yra susijęs su darbo santykių reguliavimu ir socialinės apsaugos politika, už kurią atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ne su į Finansų ministerijos kompetencijos ribas patenkančiais mokesčių, renkamų į valstybės ir savivaldybių biudžetus, sistemos niuansais“, – rašoma jų atsakyme.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Justinas Argustas informavo, kad jie šiuo metu neturi jokių planų didinti darbdavių mokesčius.
„Bet pritariame: reikia plačios diskusijos apie egzistuojančius iššūkius, susijusius su darbo migrantais. Antai iš visų darbo ginčų beveik 25 proc. sudaro darbo ginčai, susiję su trečiųjų šalių piliečiais. Taigi teisinė pagalba, vertimo užtikrinimas ir kiti aktualūs klausimai – aptartini ir diskutuotini ieškant geriausio sprendimo“, – sakė jis.
Darbdaviai nepalaiko
Trišalėje taryboje darbdaviams atstovaujančios „Investors’ Forum“ vadovas V. Šilinskas ragino susitelkti ne į naują mokestį, o į kitus su imigrantais susijusius klausimus.
„Reikia skirti migrantus: aukštos, vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbuotojai. Aukštos kvalifikacijos darbuotojus visos šalys vilioja lengvatomis, o ne svarsto mokesčius. Jie sumoka daug daugiau mokesčių, nei gauna atgal, ir darbdavių piktnaudžiavimas sunkiai įsivaizduojamas (šitie žmonės turi derybines galias).
Kiek kita situacija su žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojais, bet ir čia papildomas mokestis nebūtų gerai, nes didintų, o ne mažintų piktnaudžiavimą, t. y. perkeltų pažeidėjų kaštus tiems, kurie laikosi įstatymų. Juk mokestį mokėtų visi, o reikalingą dydį nustatytų pagal tai, kiek pažeidimų daro pažeidėjai. Vėlgi sąžiningi mokėtų už pažeidėjus. Taip neturi būti. Mokėti turi pažeidėjai“, – aiškino jis.
V. Šilinskas pastebėjo: jeigu jau dabar būtų realiai laikomasi Užimtumo įstatymo nuostatos, kad tarpininkavimo įdarbinant paslaugos užsieniečiams yra nemokamos, o visos tokios paslaugos būtų apskaitomos Lietuvoje, valstybė gautų papildomų PVM pajamų.
„Kartu darbdaviai, patys mokėdami už darbuotojų paiešką ir atranką, būtų labiau suinteresuoti atsirinkti tikrai tinkamus, kvalifikuotus ir motyvuotus darbuotojus.
Todėl mes už priemones, sprendžiančias piktnaudžiavimo problemas. Čia yra daug galimybių, pavyzdžiui, stiprinti galutinio darbo naudotojo atsakomybę už migracijos grandinę. Tai padėtų mažinti fiktyvios rangos modelius, kai atsakomybė formaliai „izoliuojama“ per tarpinius subjektus. Baudos, patikimų darbdavių sąrašas, garantija, kai įsiveža „tuščia“ įmonė ir pan.“ – LRT.lt sakė jis.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2026-06-10, https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2954218/siuloma-steigti-integracijos-fonda-imigrantams-darbdaviams-atsirastu-naujas-mokestis