Užsieniečių sunkvežimių vairuotojų išnaudojimo atvejus tirianti Vilniaus apygardos prokurorė Edita Ignatavičiūtė sako, kad Lietuvoje susiklosčiusi šio sektoriaus darbo kultūra jai primena Balio Sruogos „Dievų mišką“. „Lageryje žmogus buvo priedas prie kastuvo, o Lietuvoje imigrantas yra matomas kaip priedas prie automobilio“, – interviu LRT.lt sakė ji.
Pašnekovė apibendrino, kad per pastaruosius metus situacija nepasikeitė. „Susiduriame su sisteminiu išnaudojimu“, – teigė E. Ignatavičiūtė.
Prokurorė įvardijo, kad dabar jos žinioje esančiuose ikiteisminiuose tyrimuose figūruoja daugiau nei šešios Lietuvoje veikiančios logistikos įmonės.
„Visada sakau: miegokite ramiai, kol mes ateisime. Jei pas jus viskas gerai, miegokite ramiai. Tačiau jeigu ne, laikas sunerimti“, – sakė ji.
– Nuo praėjusio mūsų pokalbio praėjo metai. Ar galėtumėte apibendrinti, kaip per tą laiką pasikeitė vežėjų išnaudojamų užsienio darbuotojų problematika?
– Mūsų darbe situacija pasikeitė į gera tuo, kad įgijome daugiau patirties. Šiandien mes daug tiksliau identifikuojame nusikalstamų veikų mechanizmus, žinome, kokius duomenis rinkti, kaip juos gretinti ir interpretuoti. Nors bazinių žinių turėjome ir prieš metus, dabar mūsų metodika tapo kur kas efektyvesnė.
Logistikos sektorius yra labai sudėtingas ir išskirtinai specifinis. Vairuotojų darbo apskaita išties paini. Kalbant konkrečiai apie užsieniečius vairuotojus, situacija išties komplikuota, o ikiteisminiai tyrimai reikalauja labai daug specifinių žinių: nuo Mobilumo paketo reikalavimų, ES reglamentų, Darbo kodekso nuostatų, finansinės apskaitos vedimo iki darbo laiko apskaitos vedimo žinių.
Palyginti su kitomis baudžiamosiomis bylomis, ištirti reikia labai daug t. y. čia tyrimo apimtys yra milžiniškos. Tai daro įtaką tyrimo trukmei, o nuo to, kiek ištirsi, priklauso ir tyrimo kokybė. Šiuo atveju pats didžiausias postūmis yra tai, kad žinome, kaip tirti – tai jau yra labai daug, perpratome patį tyrimo algoritmą.
Galiu pasakyti, kad mano vertinimu, Lietuvoje susiduriame su sisteminiu išnaudojimu logistikos sektoriuje. Yra rodiklių, kurie leidžia matyti, kad dauguma įmonių mūsų šalyje veikia panašiai, taiko panašius veiklos modelius. Negalime kalbėti apie pavienes bendroves – tikėtina, kad sisteminių pažeidimų turi didžioji logistikos įmonių dalis. Labai tikėtina, kad pagrįstų teisinių pretenzijų kiltų daugumai įmonių.
“Lietuvoje susiduriame su sisteminiu išnaudojimu logistikos sektoriuje.”
– Sakote, kad jose yra susiklosčiusi tokia darbo kultūra ir galima sakyti, jog bet kuris į Lietuvą atvažiuojantis vairuotojas turėtų tikėtis, kad susidurs būtent su tokiu darbu?
– Čia atvažiuojantys žmonės tikisi, kad „Lietuva yra Europa“, kad čia yra taisyklės, institucijos veikia geriau. Tačiau aš įžvelgiu analogiją su Balio Sruogos „Dievų mišku“. Toje knygoje aprašoma absurdiška lagerio tvarka, o mūsų realybėje žmogus taip pat patenka į sistemą, kuri jį tiesiog sumala.
“Įžvelgiu analogiją su Balio Sruogos „Dievų mišku“.
Mūsų kasdienybėje imigrantas galvoja, kad atvykdamas čia susikurs sau geresnį rytojų, tačiau labai greitai perpranta, jog realybė yra kitokia. Imigrantų liudijimai apie savo darbą, švelniai tariant, šokiruoja: kai žmonės, dirbę Rusijoje, sako, kad darbas Lietuvoje niekuo nesiskiria, mane tai asmeniškai žeidžia. Tai tiesioginis priekaištas mūsų šalies darbo organizavimo kultūrai ir požiūriui į žmogų.
Mano akimis, mūsų verslo užkulisiuose esanti realybė yra labai prasta. Ir mes kalbame ne tik apie grubius žmogaus teisių pažeidimus, bet ir apie totalų vadinamąjį popierinį balaganą. Valstybės institucijoms metai iš metų deklaruojami duomenys, kurie neturi nieko bendra su tikrove.
Grįžtant prie palyginimo su „Dievų mišku“, B. Sruoga rašė, kad žmogus lageryje buvo niekas. Pasižiūrėjus į bendras tendencijas, užsienietis vairuotojas lietuviškoje verslo struktūroje taip pat yra niekas. Jis yra numeris tabelyje. Jis yra antrarūšis, neturintis jokių teisių: „Džiaukis, kad priėmėme ir dar pagalvosime, kiek tau suteikti darbo, kiek už jį sumokėti.“
Dažnai tas darbuotojas yra matomas kaip priedas prie automobilio. B. Sruoga rašė, kad žmogus yra priedas prie kastuvo ar karučio, tai čia panašiai. Imigrantas nėra matomas kaip žmogus, turintis poreikius, šeimą, teises, orumą.
Dar B. Sruoga rašė, kad lageryje dokumentai visada būdavo tvarkingi, tačiau už jų slypėjo badas, mirtys, smurtas ir kiti baisūs dalykai. Mūsų atveju irgi matoma sistema, kai tiriamose įmonėse veikia panašus braižas. Taip, yra įžūlesnių mechanizmų, kai apgaudinėjami užsieniečiai, yra švelnesnių. Jei tikėtum tik tais dokumentais, kuriuos darbdavys teikia, pavyzdžiui, darbo ginčų komisijai ar teismui, darbdavio kaltės įrodyti nepavyktų.
– Dokumentas turi didesnį svorį nei žmogaus liudijimas?
– Taip, nepaisant to, kad darbuotojas aiškina, jog nesuprato, kur deda savo parašą, juo netikima. Patikima darbdaviu.
Antras dalykas, man nesuprantama, kai finansinį pranašumą, teisininkų pagalbą ir visą savo administracijos aparatą turintis darbdavys yra laikomas patikimesniu nei asmuo, kuris neturi pajamų, tiesiog atėjo ginti savo teisių.
Dar dažnai būna nusprendžiama, kad darbuotojas nepateikė duomenų, dokumentų, kurie paliudytų vieną ar kitą faktą. Tačiau jis ir nevaldo tų dokumentų, nes jie yra pas darbdavį, jis darbuotojui dokumentų tikrai neduoda. Būna netgi atvejų, kai reikalingi dokumentai yra piktybiškai paslepiami net ir nuo teisėsaugos.
– Sakote, kad tie darbdaviai elgiasi kaip dievai. Bet taip elgtis gali tik tol, kol yra nenubausti. Kada gi ateis tas metas, kai jie sulauks pasekmių už tą nežmonišką darbo organizavimą?
– Tikiu, kad sulauks. Tačiau tyrimas yra sudėtingas ir negali būti ir greitas, ir kokybiškas. Tam, kad teismas asmenį pripažintų kaltu, reikia surinkti pakankamai duomenų, o tai reikalauja atlikti daug procesinių veiksmų, tarp kurių yra labai daug specifinių dalykų, kurie užtrunka.
Pavyzdžiui, tam, kad išsiaiškintume dalį veikos, t. y. ar buvo tinkamai apskaičiuotas darbo užmokestis ir panašiai, proceso metu visų pirma turime surinkti visus liudijimus, visus dokumentus, ištirti kitą su darbo laiko apskaita susijusią informaciją. Tik tada perduodame skaičiuoti specialistui, jam taip pat reikia laiko apdoroti visą informaciją. Dažnai specialistai pasako, kad trūksta tam tikrų dokumentų, informacijos ir pan., o tai yra pagrindas vėl imtis procesinių veiksmų.
– Sakote, kad tai yra sisteminė problema, tačiau pernai viešai paskelbta, kad pradėtas tik vienas ikiteisminis tyrimas.
– Galiu pasakyti, kad ikiteisminiai tyrimai vykdomi ne dėl vienos bendrovės. Aš linkusi atsižvelgti į jų advokatų reikalavimus neviešinti to anksčiau laiko, kad nepakenktume įmonių verslui. Manau, tai teisinga. Kartais galima labai garsiai pradėti kalbėti apie kurią nors įmonę, tačiau pabaiga gali būti įvairi. O dėl neatsakingos komunikacijos žala verslui gali būti padaryta tyrimo pradžioje, todėl, mano manymu, tai labai atsakingas komunikacijos klausimas.
– O, neįvardijant pavadinimų, koks skaičius yra tiriamas?
– Daugiau kaip šešios.
– Tačiau Lietuvoje logistikos bendrovių yra šimtai.
– Taip, tačiau kalbu tik apie savo žinioje turimas tiriamas bendroves. Kiti prokurorai, kitos apygardos, tikėtina, turi savo skaičius.
Žinoma, reikia atsižvelgti ir į žmogiškuosius išteklius – negali vienu metu būti dviejose vietose. Visada sakau: miegokite ramiai, kol mes ateisime. Jei pas jus viskas gerai, miegokite ramiai. Tačiau jeigu ne, laikas sunerimti.
“Visada sakau: miegokite ramiai, kol mes ateisime.”
– Kita vertus, „Sodros“ duomenimis, per metus sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininio transporto priemonių vairuotojais dirbančių asmenų Lietuvoje padaugėjo 4,1 tūkst., iki 91,6 tūkst. Atrodo, kad sektorius klesti.
– Dar reikėtų atkreipti dėmesį į šios srities lobistus. Jie deklaruoja, kad jiems trūksta darbo jėgos ir dėl to reikia didesnių kvotų. Tačiau aš manau, kad už to slypi pigios darbo jėgos išnaudojimas.
Tai nesunku nustatyti. Paimi įmonę ir atlieki tam tikros informacijos pjūvius, pasižiūri tam tikrus rodiklius. Ar Lietuvoje yra formulė, kuri leistų apskaičiuoti, kiek darbo jėgos logistikos sektoriuje reikėtų? Pavyzdžiui, jei nedraudiminiai laikotarpiai rodo, kad tie darbuotojai daug laiko nedirba, manau, reikėtų susimąstyti.
– Bet ar tie nukentėję imigrantai, kurie daugiausiai yra tadžikai, uzbekai, kirgizai, iš jūsų tyrimų gali ko nors tikėtis? Teisingumo?
– Manau, kad taip. Kaip prokurorė turiu tvirtą įsitikinimą dėl jų galimo išnaudojimo. Nesvarbu, kiek kas mane kritikuotų ar kiek kas manęs nepalaikytų, galiu pasakyti, kad kiek tai priklausys nuo manęs t. y. nuo mano pareigų organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, aš padarysiu viską, kad apginčiau jų interesus.
Labai norėtųsi pasvertų ir protingų sprendimų. Girdžiu ir tuos viešojoje erdvėje sklindančius komentarus, kad nereikia žlugdyti verslo. Tačiau nesutinku, kad galima palikti viską, kaip buvę.
Prieštarauju sistemos aklumui. Nebūsiu bendrininke tos sistemos, kuri ignoruoja šitą didelę problemą. Žinoma, nesakau ir to, kad reikia visiems tiems verslo subjektams nukapoti galvas.
“Nebūsiu bendrininke tos sistemos, kuri ignoruoja šitą didelę problemą.”
– Vilniaus apygardos prokuratūra pernai pranešė apie vykdomą didelį ikiteisminį tyrimą dėl galimo išnaudojimo priverstiniam darbui vienoje krovinių pervežimo paslaugas teikiančioje bendrovėje. Kalbama apie tokius galimus Baudžiamojo kodekso straipsnius kaip vertimas žmogų dirbti nežmoniškomis sąlygomis, dokumentų klastojimas, apgaulinga finansinė apskaita. Taip išeina, kad tai darantiems darbdaviams gresia net ir laisvės atėmimas, kur ilgiausias terminas 8 metai?
– Prokuroras gali prašyti tokios bausmės, kokia numatyta sankcijų ir nulemta įvairių aplinkybių. Tačiau aš apie bausmes pradedu galvoti tik jau būdama teisme. Proceso metu tam, kad pasiektume bausmės lygį, pirmiausia turiu padaryti daug kitų darbų.
Galiu pasakyti, kad proceso pradėjimas įmonės atžvilgiu tam tikra prasme jau yra rezultatas. Tai jau yra prevencija. Verslo subjektai vienas kitą stebi, glaudžiai bendradarbiauja, konkuruoja. Nė vienas nenori būti tikrinamas, nenori turėti reikalų su teisėsauga, todėl domisi, dėl kokių priežasčių tiriama analogiško verslo veikla. Dėl to ir stengiuosi komunikuoti – kad jie žinotų, jog jų schemos, veikusios metų metais, yra ardomos.
Jie turi nusistatę savo taisykles, kažkokį savitą teisinį supratimą, tačiau jis neatitinka galiojančių mūsų valstybėje teisės aktų. Mes tą matome ir tai negali tęstis. Proceso baigtis nuteisimu sukeltų tragiškas pasekmes jų verslui.
– Ar jau matote, kada teismui galėtų būti perduoti šie ikiteisminiai tyrimai?
– Matau, bet yra aplinkybių, kurios nepriklauso nuo mano valios. Pavyzdžiui, aš suplanuoju veiksmus, kad galėčiau perduoti tyrimą per du mėnesius, bet gali atsitikti taip, kad tyrėjai, specialistai suserga, atsiranda kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių terminai nusikelia. Kitaip sakant, „nutinka gyvenimas“ ir terminas pailgėja.
– Suprantu, bet grįžkime prie teisingumo jausmo. Ikiteisminiai tyrimai yra viena, o dar yra teismai, kurie gali užtrukti metų metus. Kada gi tas imigrantas, kuris, tikėkimės, ne seniau nei prieš 10 metų patyrė nusikaltimą, buvo nuskriaustas, patirs teisingumo jausmą?
– Tai vienas didžiausių iššūkių mūsų teisinėje sistemoje. Viena vertus, turime kruopščiai surinkti, apdoroti ir teismui pateikti neginčijamus įrodymus. Kita vertus – pats procesas teisme taip pat nėra greitas. Specifinėse bylose, kuriose dalyvauja užsieniečiai, procedūras dar labiau lėtina būtinas vertėjų dalyvavimas; vieno nukentėjusiojo išsami apklausa gali užtrukti ne vieną posėdį. Be to, negalima ignoruoti ir objektyvaus teismų užimtumo bei suplanuotų darbų krūvio.
Teisingai pastebėjote – kol sulaukiama galutinio sprendimo, nukentėjusiojo atmintis blėsta, o motyvacija ir pats teisingumo lūkestis neretai išdega. Kaip operatyviau pasiekti rezultatą? Nuolat ieškome procesinių sprendimų ir optimizavimo būdų, kad tas teisingumo jausmas žmogų pasiektų dar tada, kai jis yra jam prasmingas, o ne po daugelio metų, kai nuosprendis tampa tik formalumu.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2026-02-12, https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2834458/prokurores-zinia-lietuvos-logistikos-verslininkams-miegokite-ramiai-kol-mes-ateisime