Socialiniuose tinkluose aptiktos šimtus ir net tūkstančius narių turinčios „vaikų pažinčių“ grupės, kuriose net aštuonmečiai ieško merginos, vaikino, siūlosi pabendrauti, o neretai pasidalija ir nuotraukomis, kuriose nusifotografavę pusnuogiai.
Vaiko teisių specialistai – pakraupę. Perspėja, kad tokiose grupėse siautėja ir aukų ieško šimtai seksualinių nusikaltėlių. Deja, atsakingos tarnybos aiškina, kad pačios tokių grupių uždaryti negali, o vaiko teisių sergėtojai pasigenda tėvų atsakomybės.
Tam, kad susikurtum Facebook’o paskyrą, turi būti bent 13 metų. Formaliai.
„Kai kurie buvo netgi išsirengę, demonstruodami tam tikras kūno formas ir panašiai“, – pasakojo vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Esą tik vaikams skirtose grupėse pabendrauti atvirai siūlosi ir vyresni. Kai kurios turi ir kelis tūkstančius narių.
„Būtent visi vaikų medžiokliai, kaip mes juos vadiname, jie siaučia tose grupėse. Jie apsimeta, kad jie yra vaikai. Jie ieško sau taikinių“, – aiškino kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
„Čia pats baisiausias dalykas man, net šiurpas nueina“, – baisėjosi moteris.
„Vaikai gali neatskirti ir tai yra didžiulis pavojus“, – sakė vyras.
Ekspertai atviri – palankesnių sąlygų seksualiniams nusikaltėliams dar reikėtų paieškoti.
„Aišku, kad neturėtų būti tokių grupių. Bet mes su siaubu matome, kad tas procesas tampa nevaldomas“, – teigė K. Mišinienė.
Seksualiniai nusikaltėliai naudojasi vaikų patiklumu.
„Bendravimas, kuris prasideda, jis būna labai orientuotas į vaiką. Komplimentai ar kažkoks domėjimasis juo. Vaikams labai trūksta, kad kažkas jais domėtųsi“, – aiškino paramos vaikams centro psichologė Veronika Lakis.
Gali prašyti ne tik apsinuoginti nuotraukose, bet ir asmeninių duomenų. Pavyzdžiui, namų adreso.
Dėl panašių „vaikų pažinčių“ socialiniuose tinkluose į tarnybas kreiptasi ne kartą. Deja, kai kurios baigiasi itin tragiškai.
„Vaikai, kadangi nenori prarasti tokio, kažkokio pozityvaus lyg jiems santykio, daro dalykus, kurių gal šiaip nebūtinai darytų“, – pasakojo V. Lakis.
„Prašė tam tikrų nuotraukų pasidalinti, apnuoginant tam tikras kūno vietas. Pasidalinus tada pradeda šantažuoti ar pinigais, ar daugiau pasidalinti nuotraukų“, – kalbėjo I. Skuodienė.
„Buvo ką tik nepilnamete tapusi, buvo mažametė. Ji buvo iki savižudybės privesta tokio persekiotojo, kuris paskui pasirodė smarkiai vyresnis“, – pasakojo kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
Socialinius tinklus prižiūri žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Taip pat ir kaip ten laikomasi nepilnamečių apsaugos įstatymo, o jis į panašias grupes burtis nedraudžia.
Uždaryti jas gali tik pats feisbukas ir tik dėl amžiaus cenzo nesilaikymo.
„Nei socialiniai tinklai, nei žurnalistų etikos tarnyba negali užtikrinti absoliutaus saugumo“, – teigė žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
„Kreipėmės į Meta dėl tokių grupių pašalinimo. Bet aišku, kas yra svarbu, kad vienas grupes panaikinus, nebūtinai neatsiras kitos“, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.
Ekspertai pasigenda tėvų atsakomybės. Amžiaus cenzas socialiniuose tinkluose sukurtas ne be reikalo.
„Vaikai juk negyvena vieni, vaikus galų gale juk ne kompiuteriai augina. Vis tiek yra suaugęs žmogus, suaugusio atsakomybė, kad nekurtų aštuonmečiam profilių“, – sakė K. Mišinienė.
„Neretai patys tėvai sukuria arba leidžia vaikams sukurti anketas socialiniuose tinkluose“, – teigė I. Skuodienė.
„Vaikai atsiduria erdvėje, kurioje jie neturi įgūdžių kaip tvarkytis“, – aiškino V. Lakis.
„Gal ir paaiškinti daugiau reikia, kalbėtis reikia daugiau su vaikais, bet kartais tiesiog ir nesukontroliuojami dalykai. Kai vaikai eina į mokyklą, tai gal kažko tėvams nepasipasakoja“, – kalbėjo moteris.
„Žinau, kad mano galimybės sukontroliuoti jo elgesį internete yra labai nedidelės“, – teigė vyras.
„Vaikas turi tėvais pasitikėti, kad pasakytų – va, tokią grupę pamačiau, gal įeisiu… Nes visi žinome, tėvai dirba daug, vaikai, ką nori, tą daro“, – sakė kita moteris.
Vaiko teisių gynėjai primygtinai prašo stebėti, kiek laiko vaikai praleidžia socialiniuose tinkluose.
„Mokai saugaus elgesio taisyklių kieme, gatvėje. Lygiai taip pat paleisdami vaiką į socialinius tinklus turime nuolat kalbėti apie taisykles“, – tikino I. Skuodienė.
Jei vaikas pradeda slapukauti, nedrįsta naudotis telefonu ar internetu šalia tėvų, staiga pasidaro piktas, suirzęs, tai ženklas, jog kažkas ne taip.
„Yra labai svarbu aptarti, kad jeigu jie susidurs su kažkokia situacija, kuri juos trikdys, kad jis galėtų pasikalbėti su tuo patikimu suaugusiu. Ir tada, kad ta pirma suaugusio reakcija nebūtų tik vaiko kažkoks išbarimas, nes vaikas ir taip jau būna išsigandęs“, – aiškino paramos vaikams centro psichologė.
Ekspertai žeria kritikos ir teisėsaugai, esą technologijos juda į priekį, o pareigūnai smarkiai atsilieka.
„Kad mūsų teisėsauga būtų labiau pasikausčiusi technologijose. Dabar viskas… Jie bejėgiai… Nėra įrodymų, surinkite įrodymus ir tada rašykite pareiškimą“, – kalbėjo kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
Anot ekspertų, jei vaikai jau turi paskyras socialiniuose tinkluose, ten jie neturėtų bendrauti su niekuo, ko nepažįsta realiai.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2024-03-17, https://lnk.lt/straipsniai/Lietuvoje/socialiniuose-tinkluose–sokiruojancios-vaiku-pazinciu-grupes/241549