Vaikus seksualiai išnaudoję nuteistieji daugiau nebeišleidžiami į namus, kuriuose gyvena nukentėję nepilnamečiai. Tačiau nors tvarka pasikeitė, to reglamentuojančių įstatymų nėra – įkalinimo įstaigos remiasi Vaiko teisių konvencija, o ekspertė pabrėžia, kad reikalingi konkretūs įstatymai.
Gegužę LRT.lt rašė apie atvejus, kai iš kalėjimo savaitgalio „atostogų“ išėjęs lytinis nusikaltėlis keliauja tiesiai į namus, kuriuose gyvena nuo jo nukentėjęs vaikas. Po LRT.lt straipsnio buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, o lytiniai nusikaltėliai nebeišleidžiami į namus, kuriuose gyvena nukentėję vaikai.
„Visi nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, padarytus savo vaikui ar kitiems nepilnamečiams vaikams artimoje aplinkoje, kur gyvena nukentėjęs nepilnametis, nėra išleidžiami į šiuos namus“, – LRT.lt patvirtino Lietuvos kalėjimų tarnyba.
Pasak tarnybos, visi lytiniai nusikaltėliai, kurie turi teisę išvykti iš bausmės atlikimo vietos, yra stebimi elektroninio stebėjimo priemonėmis, o nuteistųjų kontrolę siekiama užtikrinti ir pareigūnų patikrinimais.
Įstatymai nesikeitė, bet pas nukentėjusį vaiką nebegrįžta
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nuteistieji, atliekantys bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose, turi teisę trims paroms, o kai kuriais atvejais ir 10 parų, be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į savo namus Lietuvoje.
Tokia tvarka galioja tiems nuteistiesiems, kurie neturi drausminių nuobaudų, užsiima darbine veikla, jiems nustatyta žema ar vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Kartais nutinka taip, kad, pasinaudodamas tokia galimybe, nuteistasis išvyksta į savo namus, kuriuose gyvena nuo jo seksualiai nukentėję vaikai. Tokiais pasikeitimais siekiama išvengti panašių situacijų.
Vis dėlto naują tvarką reglamentuojančio įstatymo nėra: „Aktualiu metu teisės aktai, reglamentuojantys laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų laikiną išvykimą iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar aplankyti artimuosius, nesikeitė“, – LRT.lt informuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė Renata Maldūnienė.
Pasiteiravus, kuo Kalėjimų tarnyba remiasi neišleisdama nuteistųjų į namus, kuriuose gyvena nuo jų nukentėję vaikai, R. Maldūnienė cituoja Vaiko teisių konvenciją, kuri nurodo, kad „svarbiausia – vaiko interesai“ ir įpareigoja valstybę ginant vaiką imtis „visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių“.
„Tvarkos nėra pasikeitusios, tačiau, siekiant proporcingumo bei tiek padėti nuteistiesiems sėkmingai integruotis į visuomenę ir įsitvirtinti bendruomenėse, grįžti gyventi į laisvę, tiek apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo saugią aplinką bei gerovę, nuteistiesiems leidžiama pasinaudoti teise į išvykas už bausmės atlikimo vietos, kartu apsaugant nukentėjusiojo fizinę ir psichologinę sveikatą“, – LRT.lt pateiktuose atsakymuose sako Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė R. Maldūnienė.
Problemos pasikeitimai nesprendžia
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė tokius pokyčius vertina kritiškai. Jos manymu, apskritai ydinga tvarka už lytinius nusikaltimus nuteistą asmenį išleisti iš įkalinimo įstaigos vadinamųjų atostogų.
„Kas ir kaip patikrins, kad vaikų, kurie liudijo prieš šį žmogų, tada nebus namuose? Tikrai ne visuomet, tačiau neretai sutuoktinės ir motinos laukia galimybės pamatyti „neteisingai nuteistą“ vyrą ar sūnų, jos gali teikti tarnybai ir neteisingą, klaidinančią informaciją apie tai, kad vaikų toje konkrečioje gyvenamojoje vietoje nebus“, – LRT.lt komentuoja K. Mišinienė.
Ekspertė pabrėžia – pati seksualinė prievarta artimoje aplinkoje itin stipriai traumuoja aukas.
„Daugybę kartų stebėjome procesus, kuriuose mamos atvirai kaltino savo vaikus „sugriovus visų gyvenimą“, „padėjus nuteisti tėvelį“ ir panašiai. Galima įsivaizduoti tokį nuteistojo ir jo prievartauto, tvirkinto vaiko susitikimą – jis vėl sukels psichologinę, o galbūt ir fizinę traumą“, – kritikuoja KOPŽI centro vadovė.
Jos vertinimu, reikalingas aiškiai tokias „atostogas“ reglamentuojantis įstatymas. Pasak K. Mišinienės, neretai institucijos nežino apie namuose, į kuriuos išleidžiamas lytinis nusikaltėlis, esančius vaikus.
„Paskambinus į vieną šalies kalėjimą dėl netikėtai „socializuotis“ išleisto savo vaikų prievartautojo, sadisto, taip ir nepripažinusio kaltės, pareigūnės balse išgirdome nusistebėjimą: „O ten yra vaikų? Jie neišsikėlę? Jei kažkas atsitiks, tegu skambina 112“, – pasakoja K. Mišinienė.
KOPŽI centro vadovė taip pat pabrėžia, kad įkalinimo įstaigose turi būti vykdomos elgesio keitimo programos lytiniams nusikaltėliams. Kaip atkreipia dėmesį K. Mišinienė, tokio nuteistojo išleidimas į namus ar įkalinimo laiko trumpinimas nesprendžia problemos iš esmės.
„Asmenys, neretai baisiai, sadistiškai prievartavę savo aukas, atsėdi savo nelaisvės laiką ir pilni nuoskaudų, neretai ir neapykantos bei keršto, grįžta atgal į visuomenę. Smurto ratas sukasi toliau“, – apgailestauja K. Mišinienė.
Sprendimą turi rasti institucijos
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis taip pat mano, kad nauja tvarka turėtų būti įtvirtinta teisės aktais, tačiau, pasak jo, dėl to turi susitarti skirtingos institucijos.
„Dabar esanti tarpinė būsena atrodo racionali. Anksčiau žmonės per vadinamąsias atostogas, laikiną paleidimą, galėjo išeiti [į namus, kuriuose gyvena nukentėjęs vaikas]. Dabar jų galimybės yra šiek tiek ribojamos administraciniu keliu.
Ar tie žmonės teisiškai gali dėl to skųstis? Manau, taip, bet yra vaiko teises apibrėžiantys įstatymai, todėl galima kelti pagrįstą lūkestį iš vaiko interesų pusės, kad vaiko interesas – būti saugojamu nuo prieš jį smurtą ir prievartą atlikusio žmogaus“, – LRT.lt sako L. Šedvydis.
Komiteto pirmininkas viliasi, kad skirtingos institucijos ras bendrą sprendimą arba sutars dėl teisės aktų keitimo. Visgi, pastebi L. Šedvydis, išsiskiria ministerijų prioritetai.
„Teisingumo ministerija nori, kad nebūtų apribotos galimybės vykdyti resocializaciją, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija labiausiai koncentruojasi į vaiko interesus ir vaiko gerovę“, – teigia Seimo narys.
Pasak L. Šedvydžio, ši tvarka turi būti sureguliuota, tačiau svarbu ir tai, kad institucijos dalytųsi turima informacija. Pavyzdžiui, išskiria komiteto pirmininkas, jei Vaiko teisių apsaugos tarnyba žino apie lytinio nusikaltėlio namuose gyvenančius vaikus, ji gali imtis veiksmų, tačiau neretai tokia informacija tarnybos nepasiekia arba pasiekia per vėlai ir ne visiškai tiksli.
Spalio pradžioje Seime pirmąjį laiptelį perkopė įstatymo projektas, kuris įpareigotų Vaiko teisių apsaugos tarnybai teikti informaciją apie nuosprendžius bylose, kai sprendžiama dėl nusikaltimų, kuriuos tėvai ar globėjai padarė savo vaikams. Ministerijos šį projektą įvardija kaip vieną problemos sprendimo būdų.
Prioritetas – vaiko interesai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vertinimu, prioritetas yra nukentėjusio vaiko interesai.
„Nukentėję vaikai jau yra išgyvenę didžiulę traumą – nusikaltimo įvykdymo faktą, visą teisinį procesą. Visada norisi priminti, kad patirtas smurtas, ypač seksualinis smurtas, palieka ypač žalingą poveikį visam vaiko gyvenimui, todėl būtina nuolat peržiūrėti veikiančius mechanizmus ir vertinti, kiek tinkamai jie užtikrina vaikų apsaugą, ypač nuo pakartotinos žalos“, – LRT.lt pateiktame komentare rašo SADM.
Ministerijos nuomone, svarbu kalbėti ir apie nuteistųjų grįžimą iš įkalinimo įstaigos bei reintegraciją į visuomenę, tačiau, pažymi SADM, tai negali būti daroma nukentėjusio vaiko gerovės sąskaita.
„Pirmiausia būtina apsaugoti būtent vaiką – tiek nuo galimo pakartotinio smurto, tiek nuo psichologinės traumos vėl pamačius smurtautoją“, – teigia SADM.
Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį į minėtą Baudžiamojo proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba laiku gautų informaciją apie visus teismų nuosprendžius bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl vaikui padarytų nusikaltimų.
Pasak Teisingumo ministerijos, gavusi tokią informaciją, Vaiko teisių apsaugos tarnyba galės inicijuoti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Esant tokiam sprendimui, nuteistasis negalėtų trumpam parvykti į namus atliekant bausmę ir bet kokiomis kitomis priemonėmis bendrauti su savo vaiku.
„Svarbiausia, tokie apribojimai bus taikomi ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet ir kai asmuo grįš į laisvę po bausmės atlikimo. Teisingumo ministerijos nuomone, tai ženkliai ir savalaikiai prisidėtų prie nukentėjusių nuo seksualinio smurto vaikų apsaugos“, – LRT.lt sako Teisingumo ministerija.
Šį įstatymo projektą įvardija ir SADM.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2025-11-10, https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2735281/po-lrt-lt-istoriju-pokyciai-prievartautoju-nebeisleidzia-pas-vaikus-bet-istatymo-nera