Straipsniai - 2025

Mindaugas Vokietijoje buvo patekęs į sekso vergiją: suteneriams reikėjo, kad būtume nesužaloti („www.delfi.lt”, 2025-12-11)

Prieš 13 metų Mindaugas Grudzinskas pamatė skelbimą – kvietimą įsidarbinti modeliu Vokietijoje. Jaunas vyras įveikė reikiamas atrankas ir išvyko siekti savo svajonės. Tik svetimoje šalyje jį pasitiko ne mados pasaulis, o smurtautojai suteneriai. Mindaugas vienerius metus išgyveno Vokietijos miškuose paslėptame nelegaliame vyrų viešnamyje. Čia verčiamas sutenerių jis dieną naktį tenkino sekso pirkėjų užgaidas ir vis mąstė apie galimybę ištrūkti į laisvę. Šiandien sekso vergijos sukeltas traumas vis dar besigydantis Mindaugas nusprendė papasakoti savo istoriją.

Kai kuriems skaitytojams 39-erių Mindaugo pavardė gali būti girdėta. Apie Vokietijoje gyvenantį lietuvį žiniasklaidoje rašyta ne kartą – vyras daug metų drąsiai kalba apie savo netradicinę seksualinę orientaciją bei vaikystėje patirtą baisų skurdą. Tačiau apie tikrąją gyvenimo pradžią Vokietijoje viešai jis iki šiol nebuvo pasakojęs. Ši istorija – sudėtinga, tačiau su laiminga pabaiga.

Itin sudėtinga vaikystė

Po visų baisybių Mindaugas liko gyventi Vokietijoje. Jis dirba viešbutyje, turi širdies draugą. Deja, sunkumai iki galo dar nesibaigė: per interviu jis neslėpė, kad gydosi priklausomybę nuo alkoholio vienoje Vokietijos klinikoje.

„Tas darbas mane sutraumavo ir iki dabar dar jaučiu padarytą žalą“, – teigė pašnekovas.

Tačiau atrodo, kad Mindaugas nusiteikęs pozityviai – tikina, kad dabar padeda labai geri specialistai ir palaiko mylintis partneris.

Mindaugo vaikystė gimtuosiuose Kuršėnuose nebuvo lengva. Pašnekovas pasakoja, kad yra kilęs iš daugiavaikės šeimos – turi tris brolius ir dvi seseris, tačiau visi vaikai užaugo skirtinguose vaikų namuose. Tėvai buvo linkę išgerti, pripažįsta vyras.

,,Eidavome į mokyklą utėlėti, purvini, nevalgę, nesiprausę, kadangi, tiesiai šviesiai sakykime, mama praeityje yra padariusi daug klaidų. Pinigai buvo prageriami, tiesiog išleidžiami alkoholiui. O mes, vaikai, pradinukai, kad užsidirbtume duonai, eidavome pas kaimynus, dirbdavome ūkio darbus, karves melždavome.

Mano vyresnioji sesuo Erika tiesiog eidavo per konteinerius ir ieškodavo maisto. Eidavo pas kaimynus į tvartą, taip negražiai išsireiškiant, imdavo tas bulves su lupenomis, kurias ūkininkai duodavo kiaulėms šerti, ir mums nešdavo. Mes lupdavome, valgydavome, kepdavome. Mano vaikystė – visiškas išlikimas. Kaip išlikti, kaip išgyventi? Dėl to ir sako, kad mano istorija – kaip Pelenės”, – laidoje „Kasdienybės herojai” apie savo gyvenimą yra pasakojęs pašnekovas.

Mindaugas sako, kad pats vaikų namuose augo nuo 13 metų. Būtent tenai jis suprato, kad į akį krenta berniukai, o ne mergaitės.

„Savo orientaciją priėmiau gan ramiai, seserys taip pat reagavo gan ramiai ir tolerantiškai, palaikė mane. Galbūt, manau, lengvas šokas buvo mamai, bet laikui bėgant ir ji su tuo susitaikė.

Kai pirmą kartą nusprendžiau nebetylėti ir viešai pasakyti, kad esu homoseksualus, širdyje pajutau palengvėjimą. Kaip sakoma, kiek Žmonių, tiek nuomonių. Manau, būtų neįdomu gyventi šiame pasaulyje, jei visi žmonės būtų vienodi tarsi Siamo dvyniai“, – atvirai sako vyras.

Per seniau duotą interviu Mindaugas yra sakęs, kad tėtis dėl seksualinės orientacijos jo išsižadėjo.

Lemtingas skelbimas, žadėjęs modelio karjerą

Kai tik sukako 18 metų, jaunuolis turėjo palikti vaikų namus ir savarankiškai kabintis į gyvenimą. Mindaugas mokėsi, įgijo specialybę, o vėliau dirbo kepykloje, picerijoje. Aišku, visad norėjosi kažko daugiau.

Mindaugo siaubo istorija prasidėjo 2013 metais, kai jis pamatė skelbimą, kad ieškomi vyrai modeliai, norintys dirbti Vokietijoje.

„Radau vieną skelbimą internetinėje svetainėje, kuriame buvo rašoma, kad ieškomi liekni, išvaizdūs, vieniši vaikinai. Aišku, kilo šiokių tokių įtarimų, bet puslapis buvo sukurtas gana profesionaliai, atrodė kaip tikros modelių agentūros, todėl surizikavau – užpildžiau anketą ir perėjau „modelio atranką“, – pamena pašnekovas.

Tačiau Vokietijoje Mindaugo laukė ne modelio karjera: iš karto tapo aišku, kad jis prieš savo valią turės darbuotis nelegaliame viešnamyje – tenkinti pinigus už seksą mokančių vyrų aistras. Vyras pabrėžia, kad tokios lemties nepasirinko, kad tapo gudrių sutenerių auka. Suteneriai Mindaugą „prisirišo” psichologiniu smurtu, grasinimais ir pinigais.

Prisiminimai iš to periodo iškyla tarsi per miglą.

,,Bet kiekvienas prisiminimas, kiekviena akimirka dabar mano širdį verčia sustoti plakus, o mintyse sukasi vienas klausimas – kodėl būtent aš? Tuo metu kilo tik viena mintis – kur aš papuoliau ir kaip iš čia ištrūkti, ir kas man bus toliau“, – pripažįsta Mindaugas.

Kasdienybė sekso vergijoje

Svetimoje šaly, be pinigų, be artimųjų, atimtu pasu, įkalintas privačiame name miške – tokia buvo auka tapusio vyro realybė.

,,Teko dirbti prieš savo valią, nes buvo grasinama susidoroti su mano šeima ir sakoma, kad pakas po žeme, jei bandyčiau bėgti“, – realybę nupasakoja Mindaugas.

Pasiteiravus, kaip tuo metu atrodė jo kasdienybė, jis sako, kad kiekvienas rytas prasidėdavo nuo baimės jausmo.

Kasdienybė, anot pašnekovo, buvo žiauri, žeminanti ir varginanti,,labiau psichologiškai nei fiziškai”.

Nelegalaus viešnamio klientus Mindaugui tekdavo tenkinti pirmadieniais-penktadieniais nuo 8 val. ryto iki 22 val. vakaro.

,,Savaitgaliais nuo 15 valandos dienos iki paryčių, 3 ar 4 valandos, tekdavo sėdėti prie baro pusnuogiams. Ten buvo įrengta ir pirtis, baras bei masažo kambariai. Klientai ateidavo kaip į kokį naktinį klubą.

Savaitgaliais tekdavo aptarnauti net iki 20 klientų, įskaitant ir grupinį seksą su svingeriais”, – pasakoja Mindaugas.

Jis teigia, kad tokiomis sąlygomis gyveno vienerius metus ir per tą laiką išgyveno daug neramių, streso kupinų bemiegių naktų.

,,Kad nusiramintum ir būtum ramus, suteneriai versdavo net narkotikus ir alkoholį per prievartą vartoti”, – pamena pašnekovas.

Nelegaliame viešnamyje, kuriame buvo priverstas dirbti lietuvis, lankydavosi itin įvairi publika.

,,Dauguma buvo turtingi ir solidūs žmonės su geromis pareigomis. Buvo ir tokių, kurie turėjo šeimas, vaikų, žmonas – aukšto rango pareigūnai: policininkai, bankininkai ir panašiai.

Taip, buvo ir agresyvių klientų, bet tam buvo apsauga: klientą, besikėsinantį pakelti prieš tave ranką, apsauga išprašydavo, nes mes suteneriams buvome reikalingi nesužaloti“, – sako Mindaugas.

Kaip tik todėl, remiantis jo žodžiais, dėl fizinio saugumo pernelyg jaudintis neteko, bet dėl sveikatos buvo neramu. Reikalas tas, kad daugiau pinigų klientai mokėdavo už seksą be apsauginių priemonių, tad visada iškildavo venerinių ligų rizika.

Laisvę išpirko buvęs partneris

Skaitant Mindaugo pasakojimą, tikriausiai gali kilti klausimas – kodėl jis nepabėgo, nesikreipė pagalbos, kodėl liko ir už pinigus dirbo suteneriams, nors to nenorėjo? Pašnekovas įsitikinęs, kad joks žmogus to nesupras, jeigu nebus patyręs ko nors panašaus.

„Buvo grasinama susidoroti su šeima. Apsvaigindavo tik tam, kad atsipalaiduotume, – ne iki sąmonės netekimo, o dėl drąsos ir baimės jausmo.

Su suteneriais beveik nesusidurdavome, bendravome su prižiūrėtoju ir apsauginiais, kurie mus saugojo 24 val. per parą. Telefonai buvo atimti, dokumentai taip pat. Pati buveinė buvo miškuose“, – sako Mindaugas.

Jis pamena, kaip kartą vyko policijos reidas, tik pagalbos Mindaugas nesulaukė. Vyras mano, kad policija buvo papirkta.

,,Situacija buvo gan kebli ir pavojinga, o mintis tiktai viena – dirbti ir laukti, kol vieną dieną ateis toks klientas, kuris tave ištrauks iš tos vergovės”, – teigia Mindaugas.

Jis prisipažįsta, kad buvęs jo vyras vokietis iš pradžių buvo jo klientas.

„Jo dėka aš ištrūkau iš tos nelegalios pragaro virtuvės – sekso vergijos. Jis už mane sumokėjo suteneriams išpirką. Jo dėka aš sugrįžau į normalų ir padorų gyvenimo ritmą ir atverčiau naują gyvenimo puslapį.

Kol truko santykiai su buvusiu vyru, man nieko netrūko. Dėl to ir nebereikėjo dirbti tokio darbo – turėjau viską, ko reikia. Kalbu ne tik apie pinigus ar materialines vertybes, bet ir apie šeimą, santykius ir meilę. Aišku, man buvo sunku viską pamiršti, bet jo meilė, atsidavimas, rūpestis ir jausmai man padėjo pamiršti patirtą košmarą“, – teigia Mindaugas.

Vyras pabrėžia manąs, kad jam pasisekė – kad į laisvę ištrūko tik todėl, kad tinkamu laiku atsidūrė tinkamoje vietoje.

Pasiteiravus, ką pasakytų suteneriams, jei juos sutiktų, traumuojančią patirtį išgyvenęs vyras sako, kad nebertų druskos ant žaizdos – karma jiems atsilygins.

„Manau, kad tie, kurie taip pasielgė, tiesiog buvo marionetės. Be to, tas asmuo jau iškeliavęs amžinybėn – tegul ilsisi jis ramybėje.

Teko girdėti, kad jis pats buvo rastas negyvas savo bute, išrengtas nuogas, ir kad iš jo paties buvo išsityčiota – į išangę įkišta beisbolo lazda”, – teigia vyras.

Pasiteiravus, ar šeima žino apie jo patirtas kančias, vyras sako, kad taip – draugai, šeima žino.

„Visi mane palaikė, parėmė psichologiškai, nes žinojo, kad tai buvo ne mano paties pasirinkimas“, – pasakoja pašnekovas.

Visgi jis sako manantis, kad dauguma skaitytojų jį pasmerks ir sakys: ,,Taip, taigi jam turbūt patinka toks darbas, ko jis nepabėgo, ko neieškojo pagalbos?”.

„O juk tai nėra taip paprasta. Pasakysiu, kad suteneriai visada stengiasi, kad jų aukos priklausytų jiems ir klausytų tik jų, ir jie tai daro labai išmoningai, tarsi būtų baigę psichologijos bakalaurus. Pirmiausia jie savo aukas spaudžia psichologiškai, įtikina jas, kad dėl visko kaltos tik jos pačios, o jau jie – tai „angelai sargai“, saugantys mus nuo tikrųjų pavojų“, – paaiškina Mindaugas.

Sekso vergijos spąstai – visiems prieinamose interneto puslapiuose

Mindaugo istorija yra 13 metų senumo, bet suteneriai ir šiandien dairosi aukų ir bando jas prisivilioti gudriausiais būdais.

Šią vasarą „Delfi” atliktas eksperimentas parodė, kaip suteneriai bendrauja su potencialia auka.

Per eksperimentą paaiškėjo, kad kvietimų įsitraukti į prostituciją Vokietijoje galima rasti visiems prieinamoje skelbimų svetainėje skelbiu.lt.

Žurnalistę, apsimetusią mergina, mąstančia apie prostitutės darbą Vokietijoje, sutenerė kaip įmanydama ramino, esą, darbas tikrai saugus, o uždarbis – tiesiog fantastiškas. Pokalbio fone buvo girdėti be paliovos verkiantis kūdikis. Kūdikio verksmas tikriausiai turėjo suveikti kaip saugumo garantas – patikinimas, kad veikla, greta kurios yra kūdikis, negali būti pavojinga.

Kad ir kaip uoliai būtų kalbama apie menamą saugumą ir laukiančią gerovę, svarbu suprasti, kad, pagal Lietuvos įstatymus, žmonių įtraukimas į prostituciją (Lietuvoje ar kitoje šalyje) laikomas nelegalia veika, taip pat įsiklausyti į kovos su prekyba žmonėmis specialistų siunčiamus įspėjimus apie sumaniai užmestas pinkles, į kurias patenka aukos.

Nors Vokietijoje nuo 2002 metų prostitucija verstis legalu, Mindaugas pateko į nelegalų viešnamį. Paklaustas, ar prostitucija, jo manymu, turėtų būti legalizuota ir Lietuvoje, vyras atsakė iš dalies tam pritariantis.

,,Bandyti kažkaip kovoti su prostitucija yra kiek beviltiška. Bet, kalbant apie legalizavimą, yra papildomų aspektų. Jei prostitucija būtų legalizuota, taptų gerokai sunkiau įrodyti prekybos žmonėmis atvejus. Ar tikrai ta vietnamietė ar ukrainietė atvyko čia savo noru užsidirbti tokiu būdu? Norint tai nustatyti, reikėtų labai daug papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kurių mes neturime.

Nyderlanduose prostitucija legalizuota, bet ir toliau labai sėkmingai vyksta prekyba žmonėmis, tik dabar sudėtingiau atskirti aukas ir savo noru tai darančias moteris, nes viskas juk legalu. Be to, liktų nemažai šešėlio, nes visada bus kas norės mokėti mažiau. Viską daryti legaliai, sumokant visus mokesčius visada bus brangiau”, – sako Mindaugas.

Suteneriai ir jų parankiniai yra gerai išmokę „verslo“ abėcėlę

Lietuvoje tokiems asmenims kaip Mindaugas padeda Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centras. Anot centro vadovės

Kristinos Mišinienės, dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad į prostitucijos vergovę patenka tik tam tikro tipažo žmonės.

„Tai patys įvairiausi žmonės, dėl daugybės priežasčių atsiduriantys šiame lauke. Sutinkame moterų ir vyrų, vietinių ir migrantų, labai išsilavinusių ir beraščių”, – sako K. Mišinienė

Ji pasakoja, kad moterų ir labai jaunų moterų šioje srityje yra nepalyginamai daugiau negu vyrų.

,,Tačiau dėl valstybėje įteisinto ydingo sprendimo bausti parsiduodančius asmenis toli gražu nematome viso vaizdo. Veikiančių ir lengvai prieinamų pagalbos programų šiuo metu nėra net moterims, ką jau bekalbėti apie vyrus.

Paradoksalu, bet vienas geriausių informacijos apie situaciją su prostitucija šaltinių šiuo metu yra sekso pirkėjų pokalbių kambariai internete, kur atvirai dalijamasi „prekių” kainomis, ypatumais, aptarinėjamos paslaugos“, – atvirai sako žmogaus teisių gynėja.

Mindaugas į savo kankintojų rankas pateko pamatęs skelbimą apie galimybę dirbti modeliu. K. Mišinienė sako, kad smurtautojai yra labai gerai įgudę potencialias aukas vilioti patraukliomis perspektyvomis.

,,Suteneriai ir jų parankiniai yra gerai išmokę kūnų „verslo” abėcėlę – ,,kuo mažiau sąnaudų ir kuo didesnis pelnas”. Tai reiškia, kad vieniems komercinis seksualinis išnaudojimas reklamuojamas kaip patraukli, daug žadanti galimybė, kiti priviliojami melagingais darbo pažadais, treti pakliūva į romantinio susižavėjimo „patikimu” vyruku pinkles.

Karai, perversmai, suirutės šalyse yra labai palanki terpė prekeiviams žmonėmis, suteneriams, nes tokiame kontekste moterys ir vyrai yra priversti priimti nesaugius sprendimus, neturi galimybių patikrinti pasiūlymų, dažnas sutinka su bet kuo, kad tik galėtų užsidirbti, išsiveržti iš gniuždančios aplinkos”, – teigia K. Mišinienė.

Dirbdama su aukomis, K. Mišinienė sako nuolat girdinti klausimus, kodėl auka nesikreipė, kodėl nesipriešino.

„Esame girdėję ir visai rimtų mestelėjimų, kad reikėjo kažką sau padaryti, vis geriau būtų buvę… Noriu atkreipti dėmesį, jog faktiškai palaužti galima kiekvieną žmogų, o patys baisiausi dalykai yra ne fizinės bausmės ar užrakinimas kambaryje.

Taip, teikėme pagalbą ir tais atvejais, kai buvo mušama nepaliekant žymių, marinama badu, būriu prievartaujama ir filmuojama, tačiau paskutiniais metais matome tokį, sakyčiau, subtilų sadizmą, atimantį bet kokį norą nepaklusti, kai grasinama šeimos nariams, brangiems žmonėms, rodomos jų nuotraukos, pasakojama, kas jiems bus padaryta. Sekso pirkėjai neretai aiškina, kad,,tos ukrainietės ar venesuelietės” buvo tiesiog laimingos, šypsojosi, nesiskundė, bet sutenerių valdomos moterys labai gerai žino, kas jų laukia, kai pirkėjai išeina”, – teigia K. Mišinienė.

Specialistė priduria, jog tai, kad nesikreipiama pagalbos, signalizuoja ir apie didelį nepasitikėjimą teik policija, tiek pagalbos tarnybomis.

„Mums nepatinka tai girdėti? Deja, tai parsiduodančių asmenų realybė“, – sako ji.

Mindaugas buvo užsiminęs, kad suteneriai versdavo aukas vartoti alkoholį, narkotikus. Anot K. Mišinienės, alkoholis bei narkotikai gali būti ir priežastis, dėl kurios žmogus parsidavinėja. Taip pat tai gali tapti priemone, padedančia ištverti tą parsidavinėjimą.

„Štai viena mūsų klientė aiškino, jog kiekvieną rytą, vos prabudus, pirma jos mintis būdavo, kaip kuo greičiau apsvaigti, nes kitaip ji nebūtų galėjusi ištverti nuolatinio prievartavimo, taigi, vartojimas, priklausomybės neretai yra sunki, žlugdanti tokių patirčių pasekmė”, – teigia K. Mišinienė.

Ekspertė pasakoja, kad verteivų prostitucija aukomis tapę žmonės atsiriboja nuo savo jausmų.

„Tą suprantame kaip išgyvenimo strategiją, nes kitaip būtų labai sunku susitvarkyti su trauminėmis patirtimis, širdies skausmu. Juk negali nuolat būti bejėgis, persmelktas skausmo, nevilties – turi išgyventi. Daugelis prostitucija užsiimančių moterų net vaikelius augina, svajoja jiems sukurti geresnę ateitį.

Atsiribojimas, pasiekęs kraštutinę formą virstantis disociacija, yra labai didelė našta žmogaus psichikai. Kartais kyla grėsmė tokios naštos neatlaikyti, sužlugti. Todėl reikia nedelsti, ieškoti galimybių kreiptis psichologinės pagalbos”, – teigia K. Mišinienė.

Pasiteiravę, ar organizacija, padedanti įvairaus smurto aukomis tapusiems žmonėms, jaučia suinteresuotų institucijų palaikymą, išgirstame atsakymą, kad tai – sunkus ir pagalbos teikėjus žlugdantis klausimas.

,,Kol turime įstatymus, leidžiančius persekioti ir bausti prostitucija užsiimančius asmenis, tol realaus palaikymo iš teisėsaugos bendruomenės nebus. Ne todėl, kad ten nėra empatiškų, išnaudojimo mechanizmą suvokiančių žmonių. Tiesiog į prostitucijos verslą įkliuvusių asmenų valstybė skatina nelaikyti oriais, lygiateisiais piliečiais. „Sekso bitutės“, „meilės vergės“ – štai kaip įstatymų leidėjai galvoja. O ar kada girdėjote apie „sekso tranus“, „meilės vergus“, kurie perka moterų, vyrų, vaikų kūnus ir išlaiko visą išnaudojimo pramonę be jokio sąžinės graužimo?

Tad mano siūlymas yra labai aiškus – kriminalizuokime sekso pirkimą, kurkime išėjimo iš prostitucijos programas ir tada pamatysime, kas iš tikrųjų dedasi šiame lauke”, – sako K. Mišinienė.

 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Publikuota: 2025-12-11, https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/mindaugas-vokietijoje-buvo-patekes-i-sekso-vergija-suteneriams-reikejo-kad-butume-nesuzaloti-120184115