Po Velykų nevyriausybinė organizacija Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI) paskelbė, kad į Lietuvą pargabentas dar vienas asmuo, galimai tapęs prekybos žmonėmis auka. Mat dėl karantino sustabdžius fabrikų veiklą dalis tokių žmonių nusikaltėliams tampa nenaudingi. Kartu KOPŽI įspėja – po karantino reikėtų laukti didesnio gaujų siautėjimo, juo labiau, kad bus daugybė finansiškai pažeidžiamų asmenų.
Balandžio 13 dieną KOPŽI organizacijos „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad į Lietuvą pargabentas neįgalus, vos pilnametystės slenkstį peržengęs jaunuolis.
„Paskutinė grįžusi potenciali prekybos žmonėmis auka, dar suspėjusi įšokti į beužsiveriančią šalį – yra neįgalus vos pilnametis vaikinas, „gerų draugų“ išsiviliotas į Vokietiją. Beveik mėnesį pradirbęs maisto paruošimo fabrike, darbdavių išvarytas be atlygio – tiesiog atvežtas ir paliktas krovininio transporto stovėjimo aikštelėje. Šiaip ne taip išsikvietęs policiją, šios buvo palydėtas į Lietuvos ambasadą Berlyne. Pagarba konsulei Rūtai ir sekretorei Editai – jos suorganizavo mūsų pagalbą, nemokamą vaikino grįžimą namo.
Jis nežino nei į kokį miestą ar regioną Vokietijoje buvo patekęs, beveik nieko negali pasakyti ir apie verbuotojus. Štai koks šiandien vergiško darbo paveikslas Europos Sąjungoje, nesibjaurima jokio pažeidžiamumo išnaudojimu. Sakome ačiū Kėdainių savivaldybės socialinėms tarnyboms – nustebino savo greita reakcija į įvykį, noru bendradarbiauti“, – rašoma KPŽI pranešime.
Centro direktorė Kristina Mišinienė naujienų portalui LRT.lt daugiau detalių apie atvejį tikino negalinti atskleisti, kadangi yra pardėtas ikiteisminis tyrimas. Jį atlieka Kauno apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas.
„Tikrai negaliu detalizuoti ne tik dėl ikiteisminio tyrimo, bet ir dėl to, kad nusikaltėliai skaito. Dėl jo saugumo tiesiog“, – teigė K. Mišinienė.
Direktorė: po karantino matysime nusikaltėlių siautimą
KOPŽI direktorė neatmeta to varianto, kad Europą sukausčius karantinui dėl plintančio koronaviruso, kai pramonė ir prekyba visame kontinente yra sustojusi arba jai taikomi griežti apribojimai, prekyba žmonėmis besiverčiančių grupuočių veikla taip pat stringa. Būtent dėl to nenaudingu tapęs darbuotojas galėjo būti išmestas į gatvę. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad po karantino grupuotės gali tapti gerokai agresyvesnės ir bandyti aktyviau ieškoti aukų.
„Visa drama atsivers tikrai po karantino, kai daugybė žmonių, neturėdami pajamų, neturėdami galimybės užsidirbti, jie puls prie bet kokių pasiūlymų. Jie darys bet ką, kad tik galėtų užsidirbti tą pinigėlį ir tada, aš taip prognozuočiau, kad mes matysime nusikalstamo pasaulio siautimą šioje srityje, kai aukos, priverstos tam tikrų aplinkybių, negalėdamos pasitikrinti tam tikrų pasiūlymų, jos kaip drugeliai plazdens į liepsną“, – nerimo neslėpė KOPŽI vadovė.
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje dešimtmečiais vykdomos informacinės kampanijos, kuriomis siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į grėsmę, dalijamasi patarimais, kaip atpažinti priverstinio darbo pasiūlymą, kokiomis vilionėmis dažniausiai nusikaltėliai naudojasi.
Anot K. Mišinienės, informacijos kampanijų yra negana, nes kiekvienas asmuo yra skirtingas, kiekvieno jų išgyvenimai ir siekiai yra kitokie, o ir pačių nusikalstamų grupuočių naudojamos įmantrios viliojimo metodikos skiriasi.
„Tiek pagalbą teikiančios organizacijos, tiek teisėsauga, seniai supratome, kad esmė ne aukose yra. Ir Europos Sąjunga labai teisingai yra pasakiusi: prekyba žmonėmis vyksta ne todėl, kad yra naivių, nežinančių žmonių. Prekyba žmonėmis vyksta todėl, kad yra nusikalstami protai, nusikalstamos grupuotės, nusikaltėliai, kurie turi galimybė vykdyti šitą nusikaltimą. Informavimas asmenų yra labai svarbus, tačiau pažeidžiamumas nėra išsprendžiamas, kad aš žinau ir dėl to nepakliūvu į tokią situaciją. Aš manau, kad mes turime daugiau galvoti, kodėl nusikaltėliai turi galimybę vykdyti šitokius dalykus“, – tikino K. Mišinienė.
Pažeidžiami lietuvaičiai, direktorės teigimu, dažniausiai gabenami priverstiniam darbui į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Italiją, Ispaniją, Olandiją. Dažniausiai grupuotės nusitaiko į labiausiai pažeidžiamas socialines grupes: nepriteklių kenčiančius, žemesnį išsilavinimą turinčius asmenis.
„Šiaip manome, kad kiekvienas gali būti prekybos žmonėmis auka, tačiau realiai, bent mūsų centro duomenimis, mes matome, kad nusikaltėliams yra daug lengviau užverbuoti asmenis, kurie neturi pajamų, kurie neturi galbūt artimųjų, kuriems rūpėtų ir kurie jų ieškotų, padėtų.
Dauguma aukų yra nukentėję dar prieš patekdami į prekeivių žmonėmis tinklus. Tai yra ir smurto artimoje aplinkoje aukos, asmenys, kurie dėl įvairiausių aplinkybių neturi išsilavinimo, gebėjimo atsispirti ir atrinkti, kas yra tikra. Tiesiog daug lengviau yra manipuliuoti tokiais žmonėmis. Toje sudėtingoje, pakankamai ilgoje išnaudojimo grandinėje vis tik tas pradinis etapas jis, taip, mūsų pačių tautiečių rankomis yra vykdomas“, – pasakojo K. Mišinienė.
Išaiškinti prekybos žmonėmis nusikaltimą labai sudėtinga
Išaiškinti prekybos žmonėmis tinklą yra be galo sunku, nes nusikaltimas yra kruopščiai planuojamas, grupuotę sudaro paini ir didelė asmenų grandinė. Todėl tokių nusikaltimų išaiškinamumas yra gana žemas. Tam yra keletas priežasčių: vienos aukos bijo prabilti apie savo išnaudotojus, kitos nė nesuvokia, kad buvo išnaudojamos, trečioms tiesiog yra gėda pasakyti, kad jos buvo apgautos.
Kad kova su tokiomis grupuotėmis būtų efektyvesnė, KOPŽI direktorės nuomone, turi pirmiausia būti skiriama pakankamai lėšų organizacijų veiklai, veiksmingai aukų apsaugai, jų teisinei gynybai.
Pavyzdžiui, šiandien Lietuvoje veikia 6 KOPŽI padaliniai didžiuosiuose šalies miestuose. Šiuose centruose aukoms teikiama socialinė ir teisinė pagalba. Anot K. Mišinienės, tokių centrų šalyje reikėtų bent 12.
„Kokia auka norėtų važiuoti 100 kilometrų, kad pasikalbėtų su socialiniu darbuotoju? Kaip ir visose srityse, jeigu tu nori kažką realiai pasiekti, tu turi finansuoti. Mes norėtume, kad prekyba žmonėmis šalyje būtų prioritetinis klausimas, ne vien tik žodžiais, kad gaila aukų ir remiame jas“, – sakė KOPŽI direktorė.
K. Milašienė dar kartą gyventojus įspėja, kad ieškodami darbo suklustų išgirdę ypač viliojantį pasiūlymą, kai už nekvalifikuotą darbą žadama pernelyg didelė alga. Taip pat įtartinai turėtų atrodyti darbdavio paslaugus pasiūlymas apmokėti kelionės išlaidas.
Kiekvieną kartą darbinantis būtina išsiaiškinti, kuri ir kokiam darbui yra samdomas asmuo, būtina prieš pasirašant atidžiai išstudijuoti darbo sutartį.
Vidaus reikalų ministerijos 2018 metų situacijos dėl kovos su prekyba žmonėmis apžvalgoje rašoma, kad 2018 m. Lietuvoje buvo atliekami 54 ikiteisminiai tyrimai dėl vidaus ir tarptautinės prekybos žmonėmis bei išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms. 2017 m. tokių ikiteisminių tyrimų buvo 61.
Didžioji dalis ikiteisminių tyrimų buvo pradėti dėl prekybos žmonėmis nusikalstamoms veikoms vykdyti – 7, dėl prekybos žmonėmis priverstiniam darbui – 3, dėl prekybos žmonėmis seksualiniam išnaudojimui – 3 ir dėl prekybos žmonėmis elgetavimui – 1.
2018 m. buvo nutraukta 12 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis. Visi nutraukti tyrimai buvo pradėti 2017 m.
2018 m. ikiteisminiuose tyrimuose nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 44 asmenys (34 moterys, 9 vyrai ir 1 vaikas).