Ypatingai skaudžiai palietė šis galimai grupinės prievartos atvejis, įvykių socialinis fonas mažame miestelyje, tyrimo nutraukimas (aukos advokatei apskundus – atnaujintas).
Tiek metų kalbame, kad po patirtos seksualinės prievartos jaunutės aukos neprabyla Baudžiamojo kodekso formuluotėmis ir neatneša įrodymų ant lėkštutės…
Šis atvejis atskleidžia ir konkrečios šeimos tragediją, kai brolis organizuoja ir pats dalyvauja sesers grupiniame prievartavime, yra įtarimų, jog ne pirmą kartą.
O ką socialinės tarnybos, kurios nuolatos lankė šeimą, kūrė pagalbos planus, rašė ataskaitas?
Ar čia nėra dar viena mūsų drama, kai darbuotojai dirba išsijuosę, tačiau rezultatų nėra jokių, įtakos šeimos degradavimui – jokios, o jaunieji prievartautojai viešai užkabinėja ir apstumdo pačią socialinę darbuotoją?
Nenorime kritikuoti sunkiai dirbančių kolegų, tačiau kokia prasmė lankytis šeimose ir neturėti galios daryti ten pokytį?