Kas vyksta su valstybės garantuojama antrine teisine pagalba?
Negi sukurta sistema yra iš esmės ydinga, čia neegzistuoja suvokimas apie paslaugos kokybę, nėra jokių instrumentų ją tikrinti ir užtikrinti?
Viename iš šalies didmiesčių vyksta įtemptas prekybos žmonėmis bylos nagrinėjimas, nemažai aistrų liejasi iš abiejų pusių, tačiau čia aiškiai nuobodžiauja vienas žmogus.
Ko teisėjas jo beklaustų, jis nieko nežino, apie nieką neturi nuomonės ar pastebėjimo.
Tai – vieno iš teisiamųjų advokatas, savo vos valdomu žiovuliu atkreipęs jau ir mūsų dėmesį.
Žinoma, galėtume džiaugtis, va koks prastas gynėjas teko tam sumautam prekeiviui žmonėmis.
Bet kažkodėl baisu.
Nes ryt tą patį laikrodžio stebėtoją valstybė paskirs atstovauti nukentėjusį vaiką ar sužalotą močiutę, o tos šaltos žuvies akys transliuos tą patį – „su byla dar nespėjau susipažinti, pasakyti neturiu ką”.
Ir praeis koridoriuje pro savo klientą kaip pro kokį kliuvinį.
Ne, sistema tikrai gera, tik kodėl jos sukurti „produktai” yra tokie niekam tikę?