Šiandien yra 36 taškai, kuriuose jau du mėnesius gyvena apie 4 tūkst. prieglobsčio prašytojų.
Tai yra šeimos, kuriose yra ir naujagimių, kūdikių, besilaukiančių moterų, vieniši vyrai ir moterys, nelydimi nepilnamečiai.
Virš 1 tūkst. vaikų.
Trūksta geriamo vandens, šilto vandens, karšto maisto, šiltos aprangos, patalynės, vaistų, patalpos perpildytos, kai kur naudojami seni, stringančia kanalizacija, nepritaikyti apgyvendinimui pastatai, vis dar suaugę ir vaikai gyvena palapinėse.
Girdime liudijimus apie prasidėjusį stovyklose smurtą, reketą, kastas, duoklių rinkimą už prieigą prie geresnių sąlygų, vyrų prostituciją.
Politikai džiaugiasi pavykusia migrantų atgrasymo strategija, ar tai reiškia, jog šie keli tūkstančiai yra pasmerkti lėtam kankinimui?
Vaikų teisių gynėjai – šie vaikai už spygliuotos vielos gyvena šaltyje, purve, šiukšlėse.
Religinių bendruomenių nariai – neužtenka pasiųsti savo labdaros organizacijas su panešiotais megztukais ir keliais žaislais, politkorektiška artimo meilė yra tas pats, kas abejingumas.
Anksčiau ar vėliau prieglobsčio prašytojai išsiskirstys, o mes liksime ir turėsime žiūrėti vieni kitiems į akis.