Pagaliau Jurbarke prasidėjo smurto prieš nepilnametę bylos nagrinėjimas – tik apskundus nutrauktą ikiteisminį tyrimą, pavyko toliau žengti teisingumo atstatymo keliu.
Smurtautojas – patėvis.
Nuo kurio paauglė yra susilaukusi vaikelio – ši byla jau irgi tuoj pravers teismų duris.
Galima būtų knygą parašyti apie tai, kaip toje keistoje šeimoje klostėsi smurtiniai santykiai, virtę dar baisesne raizgalyne – lytine prievarta, motinai „nieko nematant”, suaugusių girtavimu, naujos gyvybės atėjimu į pasaulį ir aukos ilga ilga kelione į suvokimą, kas su ja buvo išdarinėjama.
Tačiau pirmasis teismo posėdis parodė, jog ne viskas yra tiesa, kas rašoma gražiuose teismų lankstinukuose – „čia jus pasitiks draugiška aplinka, mes norime, kad jūs gerai jaustumėtės”.
Viso posėdžio metu skambėjo teisėjo riksmai, pašaipos, ką beatsakytum, jį viskas erzino.
Pasibaigus posėdžiui, sekretorė atsiprašinėjo, jog „šiandien teisėjas ne ta koja iš lovos išlipęs”.
Mes ne visada sutinkame su teismų sprendimais, tačiau niekada neabejojame teisėjo, vadovaujančio teisminiam procesui, profesine laikysena, jo psichologiniu stabilumu.
Bandėme paaiškinti sutrikusiai, išgąsdintai nukentėjusiajai, kas čia vyko, labai tikimės, kad jos pasiryžimas kalbėti neišblės.