Netrukus, spalio 18 d., bus minima Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis diena. Spalio 11 d. Žmogaus teisių komitetas (ŽTK), vykdydamas parlamentinę kontrolę, posėdyje nagrinėjo prekybos žmonėmis klausimus.
Prekyba žmonėmis arba kitaip – šiuolaikinė vergovė, išlieka vienu brutaliausių, sunkiai suvaldomų žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje. Tai gali būti žmonių išnaudojimas priverstiniam darbui ar nusikaltimams daryti, išnaudojimas prostitucijai, priverstinės santuokos, prekyba organais ar kt.
Prekyba žmonėmis arba kitaip – šiuolaikinė vergovė, išlieka vienu brutaliausių, sunkiai suvaldomų žmogaus teisių pažeidimų visame pasaulyje. Tai gali būti žmonių išnaudojimas priverstiniam darbui ar nusikaltimams daryti, išnaudojimas prostitucijai, priverstinės santuokos, prekyba organais ar kt.
Europolo duomenimis, Europoje nuo prekeivių žmonėmis kasmet nukenčia apie 120 tūkstančių gyventojų. Kokie tikrieji prekybos žmonėmis mastai Lietuvoje, tikslių duomenų nėra. Lietuvoje 2016 m. buvo atliekami 56 ikiteisminiai tyrimai dėl prekybos žmonėmis, iš jų – 29 ikiteisminiai tyrimai dėl išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms. Atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose buvo pripažinti nukentėjusiaisiais nuo prekybos žmonėmis pripažinti 44 Lietuvos Respublikos piliečiai ir viena Kolumbijos pilietė, nukentėjusiais nuo išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms – 7 Lietuvos Respublikos piliečiai. Nevyriausybinių organizacijų teigimu, realus nukentėjusiųjų skaičius yra ženkliai didesnis, todėl oficiali statistika iš esmės klaidina visuomenę, gerokai sumenkindama reiškinio mastą.
Posėdžio metu komitetas išklausė Valstybės kontrolės auditorės nuomonę dėl valstybinio audito ataskaitoje „Prekyba žmonėmis – prevencija ir pagalba nusikaltimo aukoms” institucijoms pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo bei susipažino su Vidaus reikalų ministerijos parengta ataskaita „Situacija kovos su prekyba žmonėmis srityje 2016 metais”.
Pagal pateiktą auditorių vertinimą, Valstybės kontrolės rekomendacijos iš esmės buvo įgyvendintos ir kovos su prekyba sistema šoktelėjo ženklų šuolį į priekį. Sukurta tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistema, apibrėžti reiškinio kontrolės subjektams tenkantys uždaviniai, nustatyti prekybos žmonėmis aukos identifikavimo kriterijai, apmokyti šioje srityje dirbantys asmenys.
Posėdžio metu komitetas išklausė Valstybės kontrolės auditorės nuomonę dėl valstybinio audito ataskaitoje „Prekyba žmonėmis – prevencija ir pagalba nusikaltimo aukoms” institucijoms pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo bei susipažino su Vidaus reikalų ministerijos parengta ataskaita „Situacija kovos su prekyba žmonėmis srityje 2016 metais”.
Pagal pateiktą auditorių vertinimą, Valstybės kontrolės rekomendacijos iš esmės buvo įgyvendintos ir kovos su prekyba sistema šoktelėjo ženklų šuolį į priekį. Sukurta tarpinstitucinio bendradarbiavimo sistema, apibrėžti reiškinio kontrolės subjektams tenkantys uždaviniai, nustatyti prekybos žmonėmis aukos identifikavimo kriterijai, apmokyti šioje srityje dirbantys asmenys.
Posėdyje dalyvavęs Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stončaitis teigė, kad kovoje su prekyba žmonėmis laikomasi aukos intereso prioriteto principo – siekiama pagalbos aukai ištisus metus, ištisą parą. Tačiau kancleris, vėliau ir kiti kalbėję asmenys, pažymėjo, kad veikiančioje koordinacinėje sistemoje trūksta švietimo ir sveikatos atstovų dalyvavimo ir iniciatyvos. Pasak kanclerio, švietimo sistema turėtų padėti pagrindus aptariamo nusikaltimo prevencijai. Švietimo ministerijos atstovai negalėjo atsakyti į priekaištus, kadangi Žmogaus teisių komiteto kvietimo į posėdį nepaisė ir į posėdį neatvyko.
Organizacijos KOPŽI vadovė, ilgametė kovotoja už prekybos žmonėmis aukų teises, Kristina Mišinienė nesutiko su valstybės institucijų atstovų teiginiais, leidžiančiais manyti, kad kova su prekyba žmonėmis vyksta efektyviai. Pasak K. Mišinienės per mažas dėmesys skiriamas vaikams – prekybos žmonėmis aukoms, nėra užtikrinama bendradarbiaujančių su teisėsauga aukų apsauga, Vidaus reikalų ministerija kratosi bet kokio tiesioginio sąlyčio su konkrečiomis situacijomis. Taip pat K. Mišinienė atkreipė dėmesį į tai, kad oficiali statistika sudaro klaidingą įsivaizdavimą, jog prekyba žmonėmis – itin retas reiškinys. Tačiau realiai, oficiali statistika yra tik ledkalnio viršūnė, mąstant apie tai, kad prekyba žmonėmis yra latentinis nusikaltimas. Be to „lietuviškoje” statistikoje lieka nematomi kai kurie asmenys. Pavyzdžiui, į Lietuvą pargabenti Šveicarijoje sulaikyti ir apklausti vagystėms išnaudojami vaikai, tačiau jie lieka nesuskaičiuoti ir nepastebėti pagalbą teikiančių organizacijų. Netinkamas kai kurių savivaldybių dėmesys problemai nulemia, kad kai kurie vaikai išvežami į užsienį nusikaltimams daryti iš tos pačios savivaldybės antrą ir trečią kartą.
ŽTK, vykdydamas parlamentinę kontrolę, kasmet prekybos žmonėmis klausimui skiria ne vieną susitikimą, rengia konferencijas, aiškinasi, ar valstybės institucijos imasi efektyvių priemonių šio reiškinio prevencijai, išaiškinamumui, pagalbai prekybos žmonėmis aukoms. Komitetas aiškinasi, ar nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms pagalbą nusikaltimų aukoms skiriamas pakankamas finansavimas. ŽTK pirmininkas Valerijus Simulikas pažadėjo, kad prekybos žmonėmis klausimas ir toliau nuosekliai bus komiteto dėmesio centre ir komitetas pasiryžęs imtis priemonių tiek užtikrinant adekvatų finansavimą bei imantis kitų reikalingų žingsnių, kuriais būtų siekiama kovos su prekyba žmonėmis efektyvumo.
Didelis dėmesys kovai su prekyba žmonėmis skiriamas ir Europos Sąjungos mastu. 2011 metais buvo priimta Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (toliau – Direktyva). Valstybės narės turėjo perkelti šios Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę iki 2013 m. balandžio 6 d. Direktyvoje nustatyti visoje Europos Sąjungoje taikytini būtiniausi prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos standartai ir pateikta prekybos žmonėmis apibrėžtis. Direktyva yra grindžiama žmogaus teisėmis pagrįstu požiūriu ir lyčių aspektu, kad būtų sustiprinta šio nusikaltimo prevencija, taip pat gerinama jo aukų apsauga ir pagalba joms.
Teisingumo ministerijos atstovas, pristatydamas 2016 m. pateiktas Europos Komisijos kovos su prekyba žmonėmis pažangos ataskaitas, pažymėjo, kad Direktyvos nuostatų perkėlimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę buvo atliktas laiku ir tinkamai. Buvo priimti atitinkami teisės aktų patobulinimai bei pakeitimai ir konstatuota, kad Lietuvoje nustatytas teisinis reguliavimas atitinka direktyvos nuostatas. Komiteto posėdžio metu buvo akcentuota, kad neužtenka tinkamai perkelti Direktyvos nuostatas, svarbu veiksmingas nuostatų įgyvendinimas ir padaryta pažanga kovojant su prekyba žmonėmis.
Autorius Eglė Gibavičiūtė
Publikuota: 2017m. spalio 12d. http://pranesimai.elta.lt/news/public_view/155466