Kartą teko rengti reportažą vienuose nakvynės namuose. Tada nustebino nakvynės namų švara, bendrauti nusiteikę gyventojai: jaunas vaikinas, besistengiantis išbristi iš narkomanijos liūno, vyresnio amžiaus moteris, bandanti iš naujo kurti gyvenimą. Tačiau ne visiems nakvynės namai tampa galimybe atsistoti ant kojų. „Vis tiek aš tave išprievartausiu, tu būsi mano“, – po seksualinės prievartos atvejo savo kambaryje tokius žodžius išgirdo 53 metų neįgalumą turinti nakvynės namų gyventoja.
Tokie žmonės, anot VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras vadovės Kristinos Mišinienės, net netiki, kad nusikaltimai prieš juos gali kam nors rūpėti.
„Delfi“ pasiekė informacija apie bent du atvejus, kuomet nakvynės namuose gyventojai patyrė seksualinę prievartą: Klaipėdos nakvynės namuose išprievartauta ką tik pagimdžiusi 22 metų moteris, o Panevėžio nakvynės namuose seksualinę prievartą patyrė ligota 53 metų moteris.
Neramina ir faktas, kad neįmanoma tiksliai sužinoti, kiek Lietuvoje žmonių nakvynės namuose patyrė seksualinę prievartą, mat informacija apie veikas nėra renkama pagal konkrečią vietą. Tokią informaciją patvirtino ir Generalinė prokuratūra.
Atvažiavo į nakvynės namus ir po kelių valandų buvo išprievartauta
Pirmasis įvykis nutiko 2021 metais Klaipėdoje. Indrė (tikrasis vardas ir pavardė žinomi – „Delfi“) neseniai buvo pagimdžiusi. Kaip nurodo teismo nutartis, nakvynės namuose tą lemtingą vakarą atsidūrė, nes buvo sudėtingos psichologinės būsenos, susipykusi su močiute, tad neturėjo kur nakčiai prisiglausti. Buvo nuspręsta jauną moterį atvežti į nakvynės namus. Indrė pirmą kartą gyvenime atsidūrė tokioje įstaigoje. Po kelių valandų prie jos prisistatė kitas nakvynės namų gyventojas M. P. – šis čia atsidūrė atlikęs bausmę pataisos namuose.
Vyras Indre ėmė kalbinti, pasiūlė jai kavos. Kambaryje kiti du gyventojai miegojo, į kambarį buvo užsukę ir kitų nakvynės namų gyventojų, tad patalpoje Indrė niekada nebuvo viena su M. P.
Kaip rašoma teismo nutartyje, būnant kambaryje vyras Indrę ėmė vadinti „mažyte“, ją glostyti. Išsigandusi jauna moteris sakė, kad prie jos vyras nesikabinėtų, kad ši turi draugą ir vaiką. Čia svarbi detalė, kad nakvynės namuose draudžiama vartoti alkoholį, tačiau iš kažkur vyras jo turėjo ir gėrė.
Galų gale, kai Indrė bandė palikti kambarį, vyras ją išprievartavo. Jo nesustabdė nei tai, kad Indrė priešinosi, šaukėsi pagalbos, nei pabudusio kambarioko žodžiai paleisti moterį.
Ir vėl girtas prievartautojas
Kita istorija nutiko 2022 metais Panevėžio nakvynės namuose. Istorija vėlgi panaši: 53 metų Rūta (tikrasis vardas ir pavardė žinomi – „Delfi“) turi neįgalumą, jau pusę metų gyveno nakvynės namuose. Moteris tik iš matymo pažinojo savo užpuoliką A. P. Šis – irgi nakvynės namų gyventojas, iki tol teistas aštuonis kartus.
Vieną dieną išgėręs A. P. įėjo į Rūtos kambarį ir atsisėdo ant lovos krašto. Vyras ėmė grabalioti Rūtą, o ši – priešintis. Visų detalių nepasakosime, tačiau teismas nusprendė, kad A. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tai turėjo įtakos padaryti nusikalstamą veiką), naudodamas fizinį smurtą bei atėmęs Rūtai galimybę priešintis, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią.
Šiurpiausia šios istorijos detalė – išeidamas iš kambario A. P. Rūtai tarė: „Vis tiek aš tave išprievartausiu, tu būsi mano.”
„Apie tokius atvejus išgirstame, kai jau pradėti ikiteisminiai tyrimai, o jie, kaip žinia, nėra gausūs. Žodžiu, moterys ir vyrai pasakoja apie įvairiausius nutikimus tokio tipo apgyvendinimo įstaigoje, bet, manau, jie patys netiki, kad kam nors tai gali rūpėti, kad atsiras darbuotojų, kurie ne atsainiai mestels „visi jūs čia vienodi, vienodai prisidirbę“, o imsis reaguoti“, – teigia VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras vadovė Kristina Mišinienė.
Ji pabrėžia, kad neretai kalbama apie išgėrusius nakvynės namų gyventojus, kurie kabinėjasi, terorizuoja kitus, jų dėl agresyvaus būdo bijo net darbuotojai. „Štai kad ir ta istorija apie Klaipėdos nakvynės namuose išprievartautą jauną moterį, kuri ką tik buvo pagimdžiusi vaikelį, – po smūgių į pilvą moteris pradėjo kraujuoti, iširo susiūti įplyšimai. Tikras siaubo filmas… Prievartautojas nubaustas, bet iš to, kaip jis atkakliai skundė teismo nuosprendį, darau išvadą, kad gerai nė nesuprato, ką tokio padarė: taigi „visos jos duoda, o va šita užsispyrė“.
Plaukai šiaušėsi, kai gavome informaciją apie atvejį iš Panevėžio nakvynės namų, kur pateko vieniša, smarkiai ligota vyresnio amžiaus moteris. Tokio bejėgio žmogaus užpuolimas lydimas ilgai negyjančių psichologinių žaizdų, auka buvo įsitikinusi, jog jos pilnas kančių gyvenimas yra tiesiog nepakeliamas, kad niekas jai jau nebepadės“, – teigia K. Mišinienė.
Moterims nėra saugu
Bent minimalus saugumas turi būti garantuojamas visiems tokio tipo įstaigose gyvenantiems asmenims – įsitikinusi K. Mišinienė. Ji kelia klausimą – kaip galima šalia pažeidžiamų moterų apgyvendinti recidyvistinės patirties turinčius asmenis.
„Suprantu, kad ne sanatorija, tačiau įvykę seksualinės prievartos atvejai tiesiog rodo darbuotojų nekompetenciją ir pačios paslaugos atsainų sukūrimą bei vykdymą. Mūsų šalyje į nakvynės namų gyventojus susiformavo požiūris kaip į beviltiškus, nevykėlius ir pan. Bet pažiūrėkite, kokie įvairūs, skirtingi žmonės čia atsiduria. Ne vienam tai yra laikina stotelė, vienintelis prieglobstis tam tikru gyvenimo etapu. O jeigu tai ir paskutinė gyvenimo stotelė, negi galima atimti iš žmogaus orumą, pasmerkti jį pildyti agresyvaus kaimyno geismus?
Žinoma, nakvynės namai skiriasi vieni nuo kitų: vienur vadovai ir administracija yra visiški šios paslaugos šeimininkai, jie žino, kas čia gyvena, pasirūpina tam tikrais saugikliais, aiškiai komunikuoja nesitaikstymo su bet kokiu smurtu žinutę, kitur mes matome bet kaip sumestus žmones, svarbu, kad pareitų, išeitų nustatytu laiku, kad nereiktų kviesti policijos dėl incidentų ir pan. Žinote, ten, kur paslaugų gavėjai yra bebalsiai, nieko patys nesprendžiantys, o tik pasyvūs nurodymų vykdytojai, visada kas nors atsitiks, žmonės, ilgus metus kenčiantys nuo priklausomybių, turintys ilgų įkalinimo ar benamystės istorijų, nepradės taikiai sugyventi tarpusavyje vien todėl, kad tu taisykles pakabinai ant sienos“, – sako specialistė.
Daugybę metų įvairaus smurto ir išnaudojimo aukoms padedanti K. Mišinienė sako nemananti, kad moterims saugu gyventi kartu su kitais nakvynės namų gyventojais vyrais.
„Tikrai reikalinga klientų diferenciacija. „Nėra vietos, nėra personalo” – atsako mums nakvynės namų vadovai. Vadinasi, ši problema nesprendžiama pačioje savivaldybėje, kurios valia – suteikti daugiau gyvenamojo ploto ir paruošti kvalifikuotų darbuotojų. Kol šie klausimai nebus išspręsti, nuoširdžiai nematau prasmės kurti dideles struktūras ar svajoti apie orumo grąžinimą nakvynės namų gyventojams“, – pastebi K. Mišinienė.
Nakvynės namai nesidomėjo tolesne įvykių eiga
„Delfi” kreipėsi į minėtus nakvynės namus, kuriuose buvo užfiksuoti seksualinės prievartos atvejai. Abiem įstaigoms buvo užduoti identiški klausimai:
- Kokios aplinkybės leido nakvynės namuose įvykti tokiam nusikaltimui?
- Nusikaltimą įvykdęs asmuo vartojo alkoholį. Visgi alkoholis nakvynės namuose draudžiamas. Kaip buvo įmanoma apeiti šį draudimą?
- Ar po šio įvykio buvo kitų atvejų, kuomet nakvynės namuose kas nors patyrė seksualinį smurtą?
- Kokių veiksmų buvo imtasi, kad tokie nusikaltimai nepasikartotų?
- Žvelgiant iš šono atrodytų, kad seksualinio smurto tikimybę sumažintų moterų ir vyrų atskyrimas, t. y. klientai pagal lytį apsigyventų skirtinguose pastatuose ar specialiai atskirtose patalpose. Ar esate galvoję apie tai? Ar, Jūsų akimis, toks problemos būdas realistiškas?
Čia svarbiausias klausimas – ar buvo imtasi veiksmų, kad tokie įvykiai nepasikartotų?
Panevėžio nakvynės namų atstovai sako atsakyme teigia, kad po Rūtos seksualinės prievartos atvejo daugiau tokių įvykių neužfiksuota. Taip pat teigiama, kad iš tiesų buvo pasikėsinta išprievartauti Rūtą, nors teismo nutartyje nurodoma, kad vyras nuteistas už Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį: „Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.” Tad pasidaro aišku, kad nakvynės namų vadovybė nesidomėjo tolesne įvykių eiga.
„Nakvynės namų apgyvendinimo paslaugas gaunantys asmenys paslaugas gauna antrame aukštame – tiek vyrai, tiek moterys. Asmenys apgyvendinti bendruose kambariuose pagal lytį, naudojasi bendra virtuve, koridoriumi ir laisvalaikio erdve.
Šiuo metu nakvynės namuose užtikrinant paslaugų gavėjų neblaivumo kontrolę naudojami alkotesteriai, taip pat įrengti saugos mygtukai, kurie leidžia darbuotojams įvykus įvykiui greitai reaguoti – iškviesti papildomą pagalbą. Nakvynės namų teritorija ir bendro naudojimo patalpos stebimos vaizdo stebėjimo kameromis.
Direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės nakvynės namų savianalizei atlikti ir pateikti rekomendacijų dėl galimybės papildomai pertvaromis ir užraktais atskirti apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą gaunantiems pagal lytį“, – rašoma atsakyme.
O štai ką atsakė Klaipėdos nakvynės namai dėl Indrės atvejo: „Atvejis dėl galimo moters išprievartavimo nakvynės namuose buvo užfiksuotas 2021 m. balandžio mėnesio 23-24 naktį. Nakvynės namų darbuotojai aktu užfiksavo atvejo aplinkybes, paminėtina, kad moteris ir su ja buvę gyventojai pažeidė (išgėrinėjo, naudojosi bendra patalpa ir kt.) įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Dėl, moters teigimu, galimo išprievartavimo buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija įvykio aplinkybėms aiškintis, kitos informacijos neturime. Taigi, visa reikalinga informacija buvo perduota policijos kompetencijai ir negalime daryti vienos išvados, kad išprievartavimo atvejis pasitvirtino.“ Vėl matome, kad įstaiga nesirūpino tolesne įvykių eiga.
„Pažymime, kad įstaiga pagalbą teikia socialinės rizikos suaugusiems asmenims, kurie susiduria su įvairiomis socialinėmis problemomis. Dėl Jūsų 5 klausimo patiksliname, kad nakvynės namuose (nuo veiklos pradžios) vyrai ir moterys paslaugas gauna atskirose patalpose (apgyvendinimo ir laikino apnakvindinimo). Tinkamą elgesį ir atsakomybę už pažeidimus numato įstaigos patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės, taip pat galioja bendros visuomenei (bendruomenei) nustatytos teisinės normos. Vadovaujantis patvirtintomis vidaus tvarkos taisyklėmis, pažeidus taisykles darbuotojas gali, užfiksavęs aktu, neteikti tą naktį paslaugos, o pažeidus šiurkščiai, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sprendžiama dėl ilgesnio termino nutraukti paslaugas. Be to, saugumui užtikrinti darbuotojai turi (nešiojasi) pultelius saugos tarnyboms kviesti ir pagal poreikį kviečiama policija. Visos reikalingos priemonės buvo įvertintos ir peržiūrėtos, jos yra pakankamos, papildomos nenumatytos”, – savo atsakyme rašo Klaipėdos nakvynės namai.
Kilo klausimų ir ministerijai
„Delfi” kreipėsi ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Nors nakvynės namai yra savivaldybėms pavaldžios institucijos, kyla klausimas, kiek dėmesio skiriama valstybiniu lygmeniu. „Delfi” uždavė šiuos klausimus:
- Jūsų duomenimis, kaip apibūdintumėte Lietuvos nakvynės namų situaciją, pagrindines problemas?
- Ar ministerijai yra žinoma apie seksualinės prievartos nusikaltimus nakvynės namuose?
- Kaip vertinate tai, kad nakvynės namų gyventojai visgi sugeba būdami nakvynės namuose vartoti alkoholį, jau net nekalbant apie nusikalstamų veikų vykdymą?
- Kaip vertintumėte siūlymą užkirsti kelią galimai seksualiniai prievartai nakvynės namuose, atskiriant gyventojus pagal lytį (pvz., nakvynės namai tik moterims, nakvynės namai tik vyrams)?
- Ar yra planų kaip nors gerinti ir keisti problemas, su kuriomis susiduria nakvynės namai?
Pateikiame atsakymą, kurį atsiuntė ministerijos atstovai:
„Nakvynės namų steigimas, išlaikymas, priežiūra ir kt. yra savarankiškoji savivaldybių funkcija. Paprastai tariant, už nakvynės namų veiklą, paslaugų atitikimą teisės aktams, teikiamų socialinės priežiūros paslaugų kontrolę yra atsakinga savivalda.
Kalbant bendrai apie pačias paslaugas nakvynės namuose, jos gali būti dvejopos: apgyvendinimas nakvynės namuose, t. y. laikinas (iki 12 mėn. ar ilgiau) nakvynės, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo bei kitų būtinųjų paslaugų suteikimas žmonėms, neturintiems gyvenamosios vietos ar dėl kitų priežasčių negalintiems ja naudotis, siekiant atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę, taip pat – laikinas apnakvindinimas, t. y. nakvynės (iki 7 arba 15 parų nepertraukiamai) ir būtinųjų paslaugų suteikimas žmonėms, kurie yra benamiai, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantys asmenys, yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, esant krizinei situacijai ir pan., jei, nesuteikus šių paslaugų, kyla grėsmė jų sveikatai ar gyvybei.
Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugas teikia socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ir kiti specialistai pagal poreikį.
2023 m. duomenimis, Lietuvoje veikė 31 įstaiga, kuriai suteikta teisė teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą – apgyvendinimą nakvynės namuose – ir 50 įstaigų, kurioms suteikta teisė teikti akredituotą socialinės priežiūros paslaugą – laikiną apnakvindinimą.
Svarbu tai, jog visos teikiamos socialinės priežiūros paslaugos, įskaitant ir teikiamas nakvynės namuose, turi būti akredituotos. Tai reiškia, kad yra nustatyti vienodi reikalavimai tiek patalpoms, tiek personalo kvalifikacijai – taip užtikrinama tokių paslaugų kokybė. Neatitinkančios tų reikalavimų įstaigos paslaugų teikti negali.
Kaip minėta, nors socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas bei bendrųjų ir socialinės priežiūros paslaugų kokybės kontrolė priskirta savivaldybių savarankiškajai funkcijai, siekiant aukštos bei vienodos apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų kokybės, dar 2017 m. patvirtintos Apgyvendinimo nakvynės namuose ir laikino apnakvindinimo paslaugų teikimo rekomendacijos. Jose numatyta, kad, pavyzdžiui, miegamieji kambariai, prausyklos, dušai, tualetai turi būti atskiri vyrams ir moterims, saugos paslaugas nakvynės namams rekomenduojama organizuoti per saugos tarnybas, taip pat rekomenduojama turėti atskiras patalpas, kuriose būtų teikiamos laikino apnakvindinimo paslaugos neblaiviems asmenims ir kt.
Be to, svarbu paminėti, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva iki šių metų pabaigos bus sukurti socialinių paslaugų kokybės reikalavimai, kurie 2025-2027 m. bus diegiami ir bandomi, o nuo 2029 m. taikomi ir privalomi teikiantiems socialines paslaugas, įskaitant ir nakvynės namuose teikiamas. Tai leis užtikrinti individualų socialinių paslaugų gavėjų poreikių vertinimą ir tenkinimą bei gyvenimo kokybės pokyčius, matuojant socialinių paslaugų organizacijų rezultatais (arba) duomenimis grįsta socialinio darbo praktika.
Konkrečių Jūsų minimų situacijų komentuoti negalime. Už neteisėtą veiką kiekvienas žmogus atsako vienodai, nepriklausomai nuo to, ar jis yra socialinių paslaugų gavėjas, ar ne. Visus tokius atvejus aiškinasi teisėsauga.”
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2024-03-28, https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vis-tiek-as-tave-isprievartausiu-baisybes-kurios-vyksta-lietuvos-nakvynes-namuose-96206765