Tadas džiaugėsi, kad uždirbs daugiau pinigų, galės padoriai gyventi ir kurti savo ateitį.
Vaikinas nesumąstė pasidomėti, kaip reikės atsiskaityti už kelionę, į kokią šalį vyks, kaip bus atsiskaitoma už darbą.
Galbūt tinkamai situacijos jis neįvertino dėl savo intelekto sutrikimų.
Atėjus nustatytai dienai, Tadas kartu su nemaža kompanija išvyko ieškoti geresnio gyvenimo.
Kelionės tikslas – Prancūzija.
„Atvykus į svečią šalį, paaiškėjo, kad jokio darbo nėra. Jaunuoliui paaiškinta, jog turės vogti rūbus, kosmetiką. Būdavo net nurodyta, ką konkrečiai reikia pavogti. Tam „dirigavo” du asmenys”, – pasakojo socialinė darbuotoja.
Anot Ž.Širvydaitės, vienas kelionės organizatorių pamokė vaikiną, kaip nuo prekių nuimti apsaugos daviklius.
Tadas net nemėgino prieštarauti, nes paniškai bijojo savo „geradarių”.
Prekes atiduodavo „bosui”
Jau pirmą dieną Tadas ir kartu su juo užverbuotas kompanionas apšvarino 5–6 parduotuves.
Visas pavogtas prekes jie atiduodavo vadinamajam bosui, kuris rūbus ir kosmetiką realizuodavo Lietuvoje.
Iš parduotuvių Tadui teko vogti ne tik iš pradžių nurodytas prekes, bet ir maistą, kad išgyventų, alkoholį pasilinksminimams.
Dažniausiai kompanija miegodavo automobiliuose.
Tadas pasakojo, kad keletą naktų teko praleisti ir paplūdimyje.
Anot vaikino, būdavo dienų, kai nepavydavo nugvelbti tam tikrų prekių. Tuomet kompanionai ant jo šaukdavo, mušdavo.
„Smurtas naudotas, kad auka nesipriešintų, vykdytų visus nurodymus. Dėl savo situacijos Tadas kitaip elgtis ir negalėjo. Vaikinas ne kartą minėjo, jog labai bijojo savo verbuotojų ir bijo jų iki šiol”, – kalbėjo socialinė darbuotoja.
Pagalba – iš prancūzės
Už vagystes Prancūzijoje vaikinas buvo sulaikytas keletą kartų. Jis iš pradžių bijojo pareigūnams prisipažinti, kad tai daro ne savo noru.
Verbuotojai vaikiną buvo įtikinę, kad, jei šis prasižios, bus tik dar blogiau, pareigūnai nepatikės, o jis tik apsikvailins.
Po vieno pabuvimo areštinėje už vagystes į laisvę išėjęs Tadas negalėjo susisiekti su savo „darbdaviais”.
Vaikinas nežinojo, kur yra, klaidžiojo miesto gatvėmis ir bandė prašyti žmonių pagalbos.
Tadui pavyko susikalbėti su viena prancūze, pasitelkus „Google” vertėjo programėlę.
Vaikinas moters paprašė vandens ir cigaretės, paaiškino, kad nori grįžti į Lietuvą, bet nežino, kaip tai padaryti.
Pasitarusi su vyru, moteris kelioms naktims priėmė Tadą į savo namus.
Prancūzės pagalba buvo susisiekta su vaikino giminaičiais. Jų dėka lietuvis ir grįžo į Klaipėdą.
Pasak Ž.Širvydaitės, teisminiai procesai dėl vaikino išnaudojimo vyksta iki šiol. Bylą nagrinėja Klaipėdos apygardos teismas.
„Tado byloje yra keli kaltinamieji. Viskas labai ilgai užtruko, nes vienas kaltinamųjų ilgą laiką slapstėsi. Džiaugiamės, kad Klaipėdoje dirba labai atkaklus specializuotas prokuroras Ruslanas Ušinskas, apie kurio darbo rezultatus, ištirtas bylas žinoma ir už Lietuvos ribų. Taip pat džiaugiamės aukšta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalistų kvalifikacija, bendruomenės pareigūnų aktyvumu. Gal kiek liūdina tai, kad mieste trūksta advokatų, norinčių ir sugebančių atstovauti tokių nusikaltimų aukoms, kviečiame juos jungtis prie mūsų veiklos”, – ragino socialinė darbuotoja.
Išnaudoja ir santuokoms
Anot Ž.Širvydaitės, šiomis dienomis dažnai girdimą sąvoką „prekyba žmonėmis” dažnas supranta pažodžiui – esą turi būti piniginis sandoris.
Tačiau realybė kitokia.
„Šį išnaudojimą sudaro žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu, mokant ar priimant pinigus arba kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas, siekiant išnaudoti. Net jei žmogus sutinka su „pasiūlymu”, dar nereiškia, kad jis išvyko daryti nusikalstamų veikų savo noru. Dažniausiai tokie „sutikimai” išgaunami apgaulės būdu. Ir tik jau esant kitoje šalyje asmenims yra atskleidžiama, ką jie turės daryti”, – aiškino socialinė darbuotoja.
Dažniausiai pasitaikančios prekybos žmonėmis formos yra išnaudojimas nusikalstamai veikai daryti, seksualinis išnaudojimas tiek seksualinėms paslaugoms teikti, tiek pornografijai, fiktyvios, išnaudojančios santuokos.
Rečiau susiduriama su nelegaliomis kovomis, išnaudojimu sukčiavimui, elgetavimui.
Gali kreiptis visą parą
Ž.Širvydaitė pabrėžė, kad Klaipėdos neaplenkia prekybos žmonėmis problema. Dažniausiai čia susiduriama su išnaudojimu nusikalstamoms veikoms vykdyti.
„Mūsų centras padeda nukentėjusiesiems vėl atsistoti ant kojų, integruotis į visuomenę. Nukentėjusieji gauna psichosocialinę pagalbą: psichologinę, teisinę, medicininę, socialinę. Jeigu yra poreikis, ieškomas saugus prieglobstis, perkami maisto produktai, higienos priemonės, rūbai, medikamentai”, – vardijo socialinė darbuotoja.
Pasak Ž.Širvydaitės, beveik visi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro Klaipėdos skyriaus klientai, nukentėję nuo prekybos žmonėmis, duoda parodymus prieš savo skriaudėjus.
„Turime padėti tiems asmenims susigaudyti teisiniame procese, tarpininkauti tarp kliento ir advokato, suteikti kitą būtiną pagalbą”, – pabrėžė socialinė darbuotoja.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras turi visą parą veikiantį SOS pagalbos telefono numerį +370 679 61 617.
Jis skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų.