Pasitarimas prasidėjo be didelių įžangų ar kalbų. Tradiciškai pirmasis žodį gavęs Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius sakė, jog dabar pagrindinė mokyklų rykštė yra sergamumas. Praėjusią savaitę dėl ligų buvo uždaryta Pačeriaukštės mokykla, šią savaitę vėl ketinama atnaujinti darbą. Pasak vedėjo, šiuo metu blogiausia situacija dėl moksleivių sergamumo yra Vabalninke ir Kratiškiuose. Mero pavaduotoja Irutė Varzienė teigė gavusi ligos užkluptų Biržų „Saulės“ gimnazijos mokinių nusiskundimą, jog dėl didelio sergančių mokinių skaičiaus ugdymo procesas nė kiek nelėtinamas. Sergantys vaikai nuogąstauja, jog sugrįžus bus sunku pasivyti bendramokslius. Vicemerė prašė R. Jocių tuo pasidomėti.
Viltingas laukimas
Kalbėdamas apie švietimo įstaigų tinklo pertvarką, R. Jocius sakė, jog šią savaitę vyks paskutinis darbo grupės susitikimas ir bus ruošiamos rekomendacijos. Meras Valdemaras Valkiūnas abejojo, kiek profesionaliai ir racionaliai šis reikalas bus apsvarstytas, ar tie darbo grupės dalyviai gali sukurti naują strategiją. Meras daugiausiai nuogąstavo dėl darbo grupės narių objektyvumo ir bešališkumo.
Vicemerė I. Varzienė užtikrino, kad ji koordinuoja ir kontroliuoja situaciją, tačiau stengiasi nesikišti į darbo grupės veiklą. Anot I. Varzienės, darbo grupė specialiai sudaryta be rajono politikų. Vicemerės nuomone, pradžioje jiems sunkiai sekėsi atsiplėšti nuo savo atstovaujamos bendruomenės interesų, bet vėliau, pasak I. Varzienės, pavyko įveikti asmeninius interesus ir diskusija vyko apie visumą. Vicemerė sakė, jog lūkestis yra konkreti pertvarkos strategija iki 2020 ar 2022 metų, o pokyčiai prasidėtų jau šių metų rugsėjį.
„Bet labai šis reikalas ištemptas – iki 2020 metų. Mes neturime rezervų, mums jau vanduo į burnas semiasi šiuo reikalu“, – vaizdžiai situaciją nupiešė meras.
„Na, kitaip aš nematau galimybės, nes tai yra mokytojai ir jie papildytų bedarbių gretas“, – nesutiko I. Varzienė.
„Jūs iškart imate kalbėti emocijomis. Atskirkite emocionalų ir racionalų dalykus“, – sureagavo V. Valkiūnas.
„Čia ne emocija, o faktai. Mes negalim iš karto uždaryti penkių mokyklų, nes…“ – bandė aiškinti I. Varzienė.
Bet meras ją nutraukė: „Gerai, bet turime modeliuoti. Vienas modelis – negalim, kitas – galim. Dar ieškoti trečio ir ketvirto varianto ir visus analizuoti.“
Įsikarščiavusį merą sustabdė vedėjas R. Jocius, pasiūlęs diskusiją dabar nutraukti, sulaukti darbo grupės išvadų ir pasiūlymų, o tada kalbėti vėl.
„Su viltimi lauksime“, – galiausiai nurimo meras V. Valkiūnas.
Nykios kompetencijos ir cenzūrinių žodžių trūkumas
Akivaizdu, jog mokančių ir norinčių dirbti trūksta visose sferose. Ne išimtis ir rajono savivaldybė. Kalbėdama apie vykdomas atrankas ir konkursus į laisvas darbo vietas Personalo skyriaus vedėja Inga Kučienė sakė, jog labiausiai nuvylė konkurso į Centralizuoto audito skyrių rezultatai. Anot vedėjos, dvi dalyvavusios pretendentės nesurinko net arti reikalingo minimalaus balo, kompetencijos ypač žemos, tuo buvo nustebinta visa komisija. „Mes laukėme bent jau rimtai į šią atranką žiūrinčių pretendentų, nes audito darbuotojams keliami atitinkami reikalavimai. Bet per šį konkursą buvo labai liūdna. Atranką skelbiame iš naujo, tikimės sulaukti žmonių, kurie realiai turi gebėjimus ir norą“, – sakė I. Kučienė.
Vedėją sarkastiškai papildė administracijos direktorius Rimantas Pauža: „Formuojama tokia nuomonė, kad savivaldybėje dirbti yra lengva, geriama tiktai kava, visi ilsisi, atsipalaidavę. Todėl tokio lygio pretendentai ir ateina. O čia, pasirodo, kažką žinoti reikia. Ir dirbti reikės.“
Meras V. Valkiūnas pridūrė, jog metas kalbėti apie psichologo etato savivaldybėje įsteigimą. Anot mero, liūdni įvykiai šalyje rodo, kad toks žmogus būtinas.
„Tai kuo Biržai skiriasi nuo Kėdainių?“ – Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Giedrą Gedvilienę pirmuoju klausimu užklupo meras V. Valkiūnas. Toks klausimas šiek tiek sutrikdė G. Gedvilienę, bet vedėja greitai atsigavo ir pasakė, jog skyrius laukia veiksmų, galbūt pertvarkos. O tuo metu dirbama, organizuojamos papildomos priemonės, susijusios su vaikų apsauga, galvojamos naujos bendros priemonės su policija.
Anot R. Paužos, tarpinstitucinis bendradarbiavimas Biržų rajone vyksta gerai, visos suinteresuotos organizacijos gauna informaciją apie smurto atvejus. Be to, kartu su seniūnais perskirstyti su socialinės rizikos šeimomis dirbančių žmonių etatai, kad vienam darbuotojui tektų ne daugiau kaip 10 socialinės rizikos šeimų.
Meras sakė kviečiantis kitą savaitę visų suinteresuotų organizacijų atstovų susitikimą. Į jį ketina pasikviesti Seimo narius, kad iš pirmų lūpų išgirstų, kokius naujus įstatymus ketinama priimti vaikų apsaugos srityje.
„Direktorius turbūt nesusipažino su viešoje erdvėje paskelbta informacija, kuri, mano nuomone, yra bomba. Mano pirmas įspūdis toks, kad pritrūko cenzūrinių žodžių. Seniūnas Renas Čygas viešai spaudoje pareiškia, kad, jei būtų problema dėl vaikų, patarimo pirmiausia ieškotų „Carito“ organizacijoje, nes ji teikia didžiausią pasitikėjimą. Trūksta žodžių! Jeigu nėra pasitikėjimo mūsų G. Gedviliene ir jos organizacija, tai jums reikia atsistatydinti. Jeigu „Caritas“ mums rodiklis, tai šakės, kalbant lietuviškai. Aš buvau įsitikinęs, kad ši organizacija diskredituoja valstybę ir trukdo dirbti. Bet jei seniūnas, valdžios atstovas, nepasitiki Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tai ką kalbėti. Aš suprantu, kad paprastas kaimo gyventojas gali nepasitikėti, bet seniūnas, dirbantis ir esantis šios sistemos dalimi! Kas vyksta?!“ – karščiavosi meras V. Valkiūnas.
G. Gedvilienė bandė sakyti, kad ji seniai dirbanti šį darbą, tačiau kažkokio nepasitikėjimo iš seniūnų pusės nepastebėjusi. Bet meras neatlyžo: „Seniai dirbate, o neįgijote seniūnų pasitikėjimo. Jums po stalu lįsti reikia iš gėdos, o ne šypsotis.“
„Kaip ir demokratinėje valstybėje gyvename ir laisvai galime reikšti savo nuomonę. Todėl, mere, prašom truputėlį ramiau“, – nebeiškentęs prabilo Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius. Pastaba netikėtai ataušino V. Valkiūno karštį ir sugrąžino posėdį į ramesnį būvį.
Vicemerė I. Varzienė kalbėjo apie sisteminių pokyčių būtinybę vaiko teisių apsaugos srityje visos šalies mastu.
„Prie to liberalizmo ir ištežimo, kuris kaip pelkė, jokios prošvaistės nėra. Niekas neieško reiškinio priežasties, nebėra smegenų Lietuvoje, kad sukurtų vientisą sistemą“, – kitokio požiūrio laikėsi V. Valkiūnas.
Suvedžioja ir pameta
„Turite žinoti, kas su kuo ir kaip miega, su kelintu vyru ar moterimi gyvena. Jūs viską apie tokius žmones privalote žinoti“, – emocingai aiškino V. Valkiūnas. Anot seniūnų, jiems daug padeda seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai ir pastabūs tokių šeimų kaimynai.
Papilio seniūnas R. Čygas sakė norintis nuraminti G. Gedvilienę ir Vaiko teisių apsaugos tarnybą – jis jais pasitiki ir nėra priežasties jaudintis. O pasitikėjimas „Caritu“ atsirado, kai reikėjo pagalbos dviem pilnamečiams seniūnijos gyventojams.
„Jie reaguoja kitaip, ne biurokratiškai. Suteikė tiems žmonėms ir materialinę, ir psichologinę pagalbą, padėjo dalyvauti teismuose“, – aiškino R. Čygas apie „Caritą“.
Pasak seniūno, jau baigiamas Kučgalio šaltinėlio apšvietimo įrengimas, liko tik perduoti Energetikos inspekcijai.
„Aš vėl, Giedra, išgirdau, kad jūs dirbate biurokratiškai. Aš tai išgirdau tarp seniūno žodžių“, – vėl skaudžiai sureagavo meras.
„Bet čia kalba ėjo apie pilnamečius asmenis“, – ramino merą susirinkimo dalyviai. Vicemerė I. Varzienė sakė, kad dabar valstybės politikos kryptis socialinėje sferoje yra pasitikėjimas nevyriausybinėmis organizacijomis. Tačiau, vicemerės nuomone, nevyriausybinės organizacijos tada turi prisiimti ir atsakomybę iki galo. Kai suteikiama tik trumpalaikė pagalba, vėliau vėl viskas gula ant valstybės institucijų pečių. Pasak I. Varzienės, norisi stiprių nevyriausybinių organizacijų, kurios prisiimtų visą atsakomybę, ypač kai joms skiriamas solidus valstybės finansavimas.
„Suvedžioja – paneša, paneša ir pameta. Geriau su jomis nebendradarbiauti, nes nežinia, kada jos pavargs ir pames tą žmogų. Ten sistemos nėra, viskas tik fragmentiškai veikia. O mums viskas turi gautis puikiai“, – skeptiškai nevyriausybinių organizacijų veiklą vertino meras V. Valkiūnas.
Savaitės pabaigoje bus paruoštas savivaldybės šių metų biudžeto projektas. Apie tai informavo Biudžeto skyriaus vedėja Dalia Šarkūnienė. Jame dar yra „skylių“, nes kai kurios valstybinės institucijos kol kas nepranešė apie savivaldybėms skiriamas deleguotas lėšas.
Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė nudžiugino, kad gali pavykti atnaujinti Biržų viešąjį transportą. Savivaldybė ketina teikti projektą, kurio lėšomis bus atnaujinami miesto ir priemiestiniai autobusai. Pasak vedėjos, planuojama įsigyti 8 naujus ekologiškus autobusus, kurie sėkmės atveju į gatves išriedėtų jau kitais metais. Tai kainuotų apie 900 000 eurų, ES lėšos sudarytų 85 procentus sumos.