Straipsniai - 2019

TĖVUI GRĄŽINTOS TRYS MAŽAMETĖS IŠGYVENO TIKRĄ PRAGARĄ: SOCIALINIAMS DARBUOTOJAMS JOKIŲ ĮTARIMŲ NEKILO ("WWW.DELFI.LT", 2019-04-09)

Iš vaikų namų į šeimą grąžintas tris mažametes biologinis tėvas seksualiai išnaudojo maždaug pusmetį. Penkerių, septynerių ir dešimties metų mergaičių kančių nepastebėjo nei artimieji, nei šeimą prižiūrėję socialiniai darbuotojai, rodo Kauno apygardos teisme nagrinėtos bylos duomenys.

Siekiant apsaugoti nepilnametes nei jų vardai, nei kiti aukas leidžiantys atpažinti duomenys straipsnyje nebus viešinami. 

Prievartauti pradėjo tą pačią naktį, kai parsivežė iš vaikų namų 

Viskas prasidėjo dar 2016 m. spalį. Būtent tada, rašoma byloje, trys mažametės iš vaikų globos namų buvo grąžintos tėvui. Ikiteisminio tyrimo metu dešimtmetė pasakojo, kad tėvas prie jos lįsti pradėjo jau pirmąją naktį. „Pirmą kartą, kai pradėjo lįsti, ji buvo namie, kambaryje su sese. Mergaitės teigimu, tėvas prie jos lįsdavo naktį, <…> jai labai skaudėdavo, neįmanoma buvo nusišlapinti“, – byloje cituojami mažametės parodymai. Ji tyrėjams taip pat papasakojo, kad, kol ją prievartaudavo tėvas, viską matė ir dar mažesnės seserys. Tai tyrėjams patvirtino ir septynmetė nukentėjusioji. Ji teigė, kad „tėvas blogai lietė“ vyresnę seserį, „numovė kelnaites ir lietė už užpakalio“.

Kaip paaiškėjo tiriant bylą, tėvas tvirkino ir prievartavo ne tik vyriausiąją dukrą, bet ir kitas dvi mažametes. Nors apklausiama septynmetė iš pradžių tyrėjams pasakojo, kad tėtis lindo tik prie jos seserų, tačiau vėliau prasitarė, kad lietė ir jos lytinius organus. „<…> spaudė, tuomet jai būdavo nemalonu, būdavo visa raudona. Tualete nuėjusi jausdavo, kad nenori šlapintis. Tėvas gulėdavo ir sakydavo „<…>, ateik“. Nurodo, kad ją spaudė apie dešimt kartų, o vyresnę seserį – daug kartų“, – byloje cituojami ikiteisminio tyrimo metu mergaitės duoti parodymai. Ji į teismą pakartotinai liudyti nebuvo kviečiama, siekiant išvengti pakartotinio vaiko traumavimo.

Be to, septynmetė vykdomo tyrimo metu nuspalvino nupiešto žmogeliuko krūtinę ir lytinius organus, kuriuos liesdavo tėtė. „Su lėlytėmis ir ant savęs rodo, jog jai lietė intymias kūno vietas – užpakalį, lyties organus, teigia, jog tėtis yra <…> atsigulęs ant jos ir spaudęs, o tai jai buvo nemalonu“, – mažametės parodymai fiksuoti byloje. Tyrėjams mergaitė papasakojo, kad yra mačiusi tėvo lytinį organą, teigė, kad „tėtis namuose ją liesdavo visur“. „Teigė, kad kai tėtis ją liesdavo, ji miegodavo pas jį lovoje. Tai jis darė daug kartų“, – rašoma byloje. Apie tai, kad yra seksualiai išnaudojama tėvo, septynmetė niekada neprasitarė net savo vyriausiai seseriai. Kaip pažymėta teisme, mergaitė gėdijosi su ja atliktų veiksmų, todėl „vengė apie tai pasakoti net ir artimiausiems žmonėms“. „<…> kaip nurodoma jos įvertinimo išvadoje, pasakojant apie seksualinio prievartavimo aplinkybes stebimos gėdos ir pasišlykštėjimo reakcijos, be to, mergaitė, pasakodama šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo teisėjui ir specialistams, nuolat pabrėždavo, kad tėvas taip elgdamasis darė blogai, jai būdavo nemalonu, ji buvo raudona“, – rašoma teismo nutartyje. Teismo metu buvo nustatyta, kad būtent dėl to apie patiriamą siaubą mergaitė niekam nepapasakojo.

Tvirkino ir penkiametę 

Atliekant tyrimą pareigūnai apklausė visas tris dukras, augusias su tuo metu keturiasdešimtmečiu vyru. Paaiškėjo, kad tėvo prievartą patyrė ir mažiausioji, penkiametė šios šeimos atžala. Apie mažametės tvirkinimą bylos tyrėjams ir specialistams išdavė penkiametės elgesys, kai ši, pakliuvusi į nuo seksualinės prievartos nukentėjusių vaikų pagalbos centrą, vaikščiojo nuoga, kišo įvairius daiktus į lytinius organus. „Toks seksualizuotas elgesys susiformuoja tik po ilgalaikių, daugkartinių patirčių. <…> mergaitė dažnai kalba apie seksą, rodosi kitiems nuoga, su pašaliniais daiktais vaizduoja vyriškus lytinius organus, reiškiasi jos amžiui nebūdingas susidomėjimas seksualinėmis temomis. Nukentėjusioji <…> apklausos metu taip pat parodė, kad tėtis buvo nusiėmęs maikę, triusikėlius, buvo labai „fui“, atrodė negražiai“, – rašoma teismo nutartyje.

Penkiametė ekspertams papasakojo, jog tėtis „nusimovė kelnes ir su vyresne seserimi darė seksą“. Mažametė taip pat paaiškino, ką reiškia „daryti seksą“. Dešimtmetė mergaitė taip pat patvirtino, jog jos penkiametė sesuo matė, kaip ją prievartaudavo tėvas. „Sakė tėvui, kad negalima taip daryti“, – apklausiama pareigūnams teigė dešimtmetė. Mažiausioji, penkiametė, nukentėjusioji medicininės apžiūros metu „itin priešinosi pačiai apžiūrai bei vyriškos lyties daktarui: nesutiko atsisegti palaidinės, atsisakė nusimauti kelnes“, fiksuota byloje. „Gydytojui pasiūlius suvalgyti ledų po apžiūros, jų kategoriškai atsisakė, nesutiko valgyti net praėjus kuriam laikui, slėpėsi kampe. Vėliau skundėsi, kad daktaras ją glostė, nors jis tik palaikančiai prilietė petį. Kiek daugiau prisileido moteris: pasikėlė palaidinę, nusimovė kelnes, visgi priešinosi nusimauti kelnaites, o nusimovusi neleido apžiūrėti lyties organų. Panašu, kad mergaitei medicininė ginekologinė apžiūra kelia itin stiprius emocinius išgyvenimus“, – rašoma teismui pateiktose medicinos ekspertų išvadose.
 Penkiametė mergaitė tyrėjams sakė, kad tėvas ją ne tik tvirkino, bet ir naudojo fizinį smurtą tiek prieš ją, tiek prieš jos dešimtmetę seserį – „mušė kirviu ir peiliu“. Septynmetė tyrėjams sakė, kad tėtis mušė visas tris dukras – buvo įspyręs penkiametei į pilvą, ją pačią tampė už plaukų, yra sudavęs kietu žaislu, buvo trenkęs mašinėle. Tačiau byloje nepakako duomenų, leidžiančių nustatyti, kad tėvas fiziškai smurtavo prieš savo dukteris. 

Tėvo parodymai sukrečia

 Pats keturiasdešimtmetis vyras savo nusikaltimus pripažino tik iš dalies. Tyrėjams pasakojo, kad prievartavo dešimtmetę, tačiau neigė, kad seksualiai išnaudojo ar mušė kitas dvi dukras. Tyrėjams jis detaliai papasakojo, kaip elgėsi su dešimtmete dukra 2017 m. balandį, dieną, po kurios mergaitė pabėgo iš namų pas kaimynę ir papasakojo apie tėvo elgesį. Vyras teigė, kad tą dieną savo namuose ryte girtavo su draugu. Vėliau, po pietų, jie kartu išvažiavo į gretimą kaimą, kur toliau vartojo alkoholį ir valgė šašlykus. Namo vyras teigė sugrįžęs vakare, apie 19 val., ir kartu su draugu toliau vartojo alkoholį. Draugas, pasak nuteistojo, iš jo namų išėjo apie 21 val., tuo metu jo dukros jau miegojo „vienoje didelėje lovoje miegamajame“. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus keturiasdešimtmetis sakė, kad septynerių ir penkerių dukras jis perkėlė į kitą lovą, o pats atsigulė šalia lovoje likusios dešimtmetės dukros. Vyro teigimu, jis pats buvo su drabužiais, dukrai numovė kelnes ir pradėjo liesti jos lytinius organus. Vyras prisipažino, kad panaudodamas jėgą bandė mergaitę išžaginti, tačiau, kaip nustatė teismas, to padaryti vyrui nepavyko dėl nuo jo nepriklausiusių aplinkybių – dešimtmetė muistėsi, jai skaudėjo. „Mergaitė pasakė, kad jai skauda ir kad jis baigtų, todėl <…> nuo jos nulipo. Mergaitė nulipo nuo lovos, apsimovė kelnytes ir pabėgo“, – tokie vyro ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisme, nes liudyti teisme pats nuteistasis atsisakė, bet savo žodžius patvirtino.
 Vyras tyrėjams pasakojo, kad santykiauti su dukra noras jam užeidavo spontaniškai. Jis prisipažino, kad vyriausią dukrą išžaginti bandė maždaug 10 kartų. Be to, prigrasino mergaitę nieko niekam nepasakoti, sakydavo, kad atiduos ją į vaikų namus. „Vyras parodė, kad mergaitės krūtys buvo šiek tiek padidėjusios, mėnesinės nebuvo prasidėjusios. Vyro manymu, mergaitė suvokė, jog tai, ką jis darydavo su ja, buvo negerai, tačiau ji bijojo kam nors pasiskųsti, nes jis jai grasindavo „bus blogai, užmušiu“, – skelbiama teisme pagarsintuose vyro parodymuose. Nors tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji dešimtmetė tikino, kad prievartaudamas vyras mažametei į lytinius organus kišo pirštus, teismo medicinos ekspertai nustatė, kad mergaitės mergystės plėvė nepažeista, todėl šią aplinkybę teismas laikė neįrodyta.

 Slėpdamas įkalčius sudegino dukros apatinius

 Nuolat seksualiai prievartaujama dešimtmetė apie tėvo elgesį 2017 m. balandžio pabaigoje papasakojo draugei, su kuria žaidė stadione. Dešimtmetė nenorėjo grįžti namo, todėl pasiprašė nakvoti pas draugę. Čia mergaitė praleido visą savaitgalį. Draugės namuose mergaitė apie tėvo elgesį papasakojo ir draugės motinai, kuri ir kreipėsi į policiją. Kai dukra negrįžo nakvoti namo, nuteistasis suprato, kad gali įkliūti, todėl dešimtmetės kelnaites, nustatė tyrėjai, sudegino virtuvėje buvusiame pečiuje, kad „nebūtų įkalčių dėl spermos“. Iš vyro buvo paimtos ir kitos mažametės dukros ir perduotos netoliese gyvenančiai moteriai. Pareigūnų protokole rašoma, kad trijų dukrų tėvas į alkotesterį tuomet pripūtė 3,40 prom. Vaiko teisių apsaugos specialistai mažametes iš šeimos paėmė 2017 m. gegužės 2 d. Jos buvo paimtos tiesiai iš mokyklos, o jų tėvas sulaikytas. Nors šeimą nuo to laiko, kai dukros iš vaikų namų buvo grąžintos tėvui, stebėjo socialiniai darbuotojai, įtarimų jiems dėl mažamečių seksualinio išnaudojimo esą niekada nekilo. Kaip teisme pasakojo su šeima dirbusi socialinė darbuotoja, ji šioje šeimoje lankydavosi kartą per savaitę, su tėvu buvo bendraujama ir telefonu. „Mergaitės apie priekabiavimą anksčiau užsiminusios nebuvo. Jokių įtarimų nebuvo“, – teisme teigė socialinė darbuotoja.
 Tuo tarpu vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja teisme teigė, kad anksčiau specialistai yra gavę informacijos apie vyro girtavimą, vykdavo šeimą patikrinti. „Dešimtmetė yra pakankamai atvira ir bendraujanti mergaitė, jokių užuominų apie prievartavimą anksčiau nebuvo“, – teisiamojo posėdžio metu teigė vaiko teisių apsaugos specialistė. Teismas vyrą pripažino kaltu dėl didžiosios dalies jam inkriminuotų veikų – mažamečių dukrų prievartavimo, tvirkinimo, bandymo išžaginti. Teismui nepakako įrodymų, kad vyras būtų pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo. Vienais pagrindinių įrodymų byloje tapo mažamečių parodymai, kurie buvo itin realistiški, atitinkantys mergaičių amžių, be to, ekspertai nustatė, kad mergaitės neturi padidinto polinkio fantazuoti. Dešimtmetė visada nuosekliai tyrėjams pasakojo apie tėvo nusikalstamus veiksmus. Be to, mažamečių pasakojimus patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai. Psichiatrijos ekspertizė parodė, kad vyras turi lengvą protinį atsilikimą su elgesio sutrikimu, tačiau jis galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, todėl teismas pripažino, kad vyras padarė tyčinius tęstinio pobūdžio nusikaltimus, kuriuos įstatymas priskiria prie labai sunkių. Vyrui 2018 m. lapkritį skirtas laisvės atėmimas devyneriems metams.

Stebisi socialinių darbuotojų aplaidumu

 Kaip DELFI teigia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė, su nukentėjusiomis mergaitėmis jau kurį laiką dirba ir šio centro specialistai. Pasak pašnekovės, visos trys mažametės iš šeimos buvo paimtos dėl tėvų girtavimo, tuo metu tėvai skyrėsi. Vėliau dukromis jų motina esą nesidomėjo, o tėvas norėjo atžalas susigrąžinti savo globai. Šiuo metu nuo tėvo seksualinės prievartos nukentėjusios mergaitės vėl gyvena globos namuose. „Sunku pasakyti apie tikrąją jų būklę. Tokių traumų pasekmės dažniausiai pasireiškia vėliau“, – teigia K. Mišinienė. Su išnaudojimo aukomis dirbanti specialistė stebisi, kad šioje istorijoje seksualinės prievartos apraiškų nepastebėjo nei socialiniai darbuotojai, nei vaiko teisių specialistai. Anot K. Mišinienės, kalbėdami apie šią situaciją socialiniai darbuotojai tikino, kad vis dar nemoka atpažinti seksualinės prievartos požymių.
 „Sakyčiau, turintis gilias tradicijas abejingumas ir tarnybų kontrolės nebuvimas. Kokioje dar srityje būtų toleruojamas toks aplaidus darbas, kurio pasekmės yra tragiškos ir beveik neištaisomos? Mergaičių patirtam košmarui galima prilyginti tik karo, nelaisvės baisumus. Mūsų nuomone, teisiamųjų suole turėjo sėdėti ir tarnybų, atidavusių vaikus šiam liguistam žmogui, lankiusių šeimą, vadovai. Ne kaip skamba, ar ne? Bet vaikų skausmą suvokti dar baisiau. Ar VTAS skyriai pavaldūs savivaldybėms, ar jie centralizuoti – šiuo atveju tai yra techniniai sprendimai, bet gyvenimą keičiantys sprendimai negali būti vykdomi beveidžių, neprisiimančių atsakomybės, besislapstančių biurokratų. Lygiai taip pat nesuprantame nuolat kartojamo šeimas lankančių socialinių darbuotojų atsikirtinėjimo – mūsų niekas nemokė atpažinti seksualinės prievartos, jei vaikas tyli, ką mes galime padaryti.. juk suklysti taip baisu… o jei nekaltą asmenį pasmerksime… Šį nedrąsų mekenimą taip pat reikia baigti, siūlome nemokančius, nesugebančius ir pan. grąžinti kartoti kolegijos ar universiteto kursą“, – situacija piktinosi K. Mišinienė. 

Kaip sprendimo būdą mato seksualinių nusikaltėlių registrą

 KOPŽI vadovė atkreipia dėmesį, kad šalyje iki šiol sunku užkirsti kelią ir pakartotiniams, iš įkalinimo įstaigų jau išėjusių asmenų padaromiems seksualinio pobūdžio nusikaltimams prieš vaikus. K. Mišinienė įsitikinusi, kad tokią situaciją padėtų suvaldyti seksualinių nusikaltėlių registras. „Jį matome kaip dalinai viešą, realiai naudojamą ne tik policijoje, bet ir bendruomenėse. Jis leistų nors kažkiek kontroliuoti vaikų prievartautojų judėjimą, šie būtų įpareigoti gydytis, kontroliuoti savo impulsus, gyventi socialiai. Pasaulyje labai skirtingai žiūrima į seksualinių nusikaltėlių registro būtinybę – vienur jis viešas, kitur dalinai, eilė šalių yra jo atsisakiusi dėl neefektyvumo. Suprantame žmogaus teisių gynėjų rūpestį dėl galimybės pažeisti nusikaltimą įvykdžiusių asmenų teises ir laisves. Bet būkime sąžiningi – šiandien skriaudžiamų mergaičių ir berniukų mūsų šalyje balseliai vos girdimi“, – pastebėjo K. Mišinienė. 
 Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė projektą, kuriuo siekiama įpareigoti už lytinius nusikaltimus prieš nepilnamečius teistus asmenis pranešti savo faktinę gyvenamąją vietą. Seime projektui pritarta bendru sutarimu, toliau jis bus svarstomas komitetuose. Pataisos taip pat numato, kad už nepilnamečio išžaginimą, tvirkinimą, seksualinę prievartą, įtraukimą į prostituciją, disponavimą vaikų pornografija teistas asmuo, išvykdamas iš savo gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms, turėtų apie tai pranešti policijai. Už lytinius nusikaltimus prieš nepilnamečius teisti asmenys tą turėtų daryti nustatytą laikotarpį – nuo vienų iki penkerių metų. Kaip DELFI informavo VRM, rengiant šį projektą buvo remtasi JAV, Jungtinės karalystės, Lenkijos, Portugalijos ir Prancūzijos praktika ir patirtimi. Informatikos ir ryšių departamento Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, nuo išžaginimo (BK 149 str.) 2017 m. nukentėjo 61 vaikas, 2018 m. – 61; nuo seksualinio prievartavimo (BK 150 str.) 2017 m. – 64 vaikai, 2018 m. – 40; nuo tvirkinimų (BK 153 str.) nukentėjo 2017 m. – 96 vaikai, 2018 m. – 151. Bendras nukentėjusių vaikų skaičius 2017 m. buvo 309, 2018 m. – 402. Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) duomenis, bendras nuteistųjų už pakartotinius seksualinius nusikaltimus prieš vaikus skaičius 2017 m. – 203 asmenys, 2018 (9 mėn.) – 150 asmenų. 

Nemano, kad registras išspręs bėdą 

Vis dėlto teisininkas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas nemano, kad seksualinius nusikaltimus prieš vaikus padariusių asmenų registras išspręs bėdą. Pasak jo, nors šią priemonę taiko kai kurios šalys, ji jokios prevencinės funkcijos esą neatlieka. Tokius politikų užmojus kriminologas vadina „populizmu ir demagogija“. „Yra suvokta, kad prevencine prasme tai absoliučiai neturi jokios naudos. JAV buvo daryti tyrimai, ten yra net tokie žemėlapiai, kur gali pasižiūrėti, koks asmuo gyvena prie tavęs. Įrodyta, kad vien registracija, pirmiausiai, neužkerta kelio niekam. O antras dalykas, kad visuomet per metus tokių nusikaltimų daugiausiai padaroma pirmą kartą. Reiškia, kad tai yra asmenys, kurie dar niekada niekur nebuvo registruoti ir niekur įkliuvę. Vien orientavimasis į tuos, kurie jau buvo (nusikaltę – DELFI), yra visiška prevencijos iliuzija“, – VRM pasiūlymą komentavo kriminologas. Jo teigimu, pakartotinius nusikaltimus taip pat kur kas dažniau daro tie asmenys, kurie nebuvo sučiupti. Be to, atkreipia dėmesį specialistas, Lietuvoje iki šiol trūksta švietimo vaikams. „Vaikai turi būti mokomi atpažinti tas situacijas, kai suaugusieji su jais daro kažką nusikalstamo ar nepriimtino. Tiek, kad jie patys sau atpažintų, tiek ir kad sugebėtų atpažinti, kai tai daroma bendraklasiams ar kažkam kitam. Čia yra labai svarbu“, – pabrėžė pašnekovas.


 Taip pat, jo įsitikinimu, tam tikrose uždarose įstaigose, pavyzdžiui, mokykloje, bažnyčioje ar globos namuose turėtų būti nustatytos labai aiškios taisyklės, kaip suaugusieji gali elgtis su vaikais. Kaip pavyzdį jis pateikia taisyklę, kad suaugęs asmuo vienas negali likti uždaroje patalpoje su vaiku. „JAV galbūt nueita net per daug toli, yra švietimo įstaigų, kur netgi negali būti uždaros durys, kai vyksta pamoka“, – pavyzdį pateikia G. Sakalauskas. Kriminologas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visi seksualiai vaikus išnaudojantys asmenys yra pedofilai, t.y., lytinį sutrikimą turintys asmenys. Mokslininko teigimu, tokį liguistą potraukį lytiškai nesubrendusiems vaikams „kiekvienoje visuomenėje turi maždaug 1 proc. vyrų“. G. Sakalausko skaičiavimu, iš visų seksualiai vaikus išnaudojusių nuteistų asmenų pedofiliją galima įtarti 20-30 proc.

 „Per paskutinius dešimt metų bent jau kontinentinėje Europoje yra suvokta, kad tam 1 proc. vyrų, kurie gali turėti tą seksualinę pedofilinę preferenciją, labai svarbu siūlyti savanorišką gydymą. Todėl kad visada yra rizika, todėl, kad jų vienintelis lytinis potraukis yra lytiškai nesubrendusiems vaikams. Rizika yra didelė. Pavyzdžiui, Vokietijoje 10 metų yra vykdomas projektas, žmonės, kurie jaučia, kad galėtų padaryti kažką tokio panašaus, gali visiškai anonimiškai kreiptis, visiškai nemokamai gauti gydymą“, – teigia teisininkas. Jo teigimu, prieinamo gydymo ir aiškios žinutės iš valstybės, kad reikia ieškoti pagalbos iki nusikaltimo padarymo, Lietuvoje iki šiol nėra. Lietuvoje galimas prievartinis gydymas, bet gydoma maža dalis nusikaltusiųjų Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius prof. dr. Arūnas Germanavičius aiškina, kad pedofilija yra vienas iš aštuonių psichikos sutrikimų, priskiriamų parafilijai. „Parafilija tai yra seksualinis sutrikimas, kuriam būdingos pasikartojančios intensyvios fantazijos, keliančios seksualinį sujaudinimą, seksualinį potraukį ar elgesį ir dažniausiai apima objektus, kurie gali nebūti žmonės, gali būti savo partnerio ar savo paties kančia arba vaikai ir kiti sutikimo negalintys duoti asmenys. Tos klasifikacijos apibūdina aštuonis tokio tipo sutrikimus: ekshibicionizmą, fetišizmą, frotažą, pedofiliją, seksualinį mazochizmą, seksualinį sadizmą, vujarizmą ir transvestitinį fetišizmą“, – aiškina psichiatras. Paklaustas, ar yra būdų šiems sutrikimams gydyti, profesorius teigia, kad visame pasaulyje gydant tokius pacientus yra remiamasi Pasaulinės biologinės psichiatrijos draugijų federacijos gydymo rekomendacijomis. „Yra aprašomi įvairūs biologiniai metodai – gydymas vaistais, taip pat gydymas taikant tam tikrą elgesio terapiją, tačiau kartu tiems asmenims, kuriems tai nepadeda, daugiausiai kalbama apie vyrus, taip pat yra taikoma cheminė kastracija“, – galimus gydymo būdus vardija A. Germanavičius.


 Psichiatras aiškina, kad Vakarų Europoje nusikaltimus padarę asmenys, kuriems diagnozuota parafilija, gali būti gydomi ir savo sutikimu, ir priverstinai, įvertinant keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams. Tokia galimybė, pasak A. Germanavičiaus, yra ir Lietuvoje. „Smurtinius nusikaltimus padarę seksualiniai nusikaltėliai gali būti gydomi prievarta, jeigu jie turi psichikos ir elgesio sutrikimų, kuriuos galima gydyti priverstinai. Bet santykinai jų skaičius Lietuvoje yra mažesnis negu užsienio šalyse. Tarkime, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje pedofilija sergantys žmonės išskirtinai yra teismo psichiatrijos įstaigose ir jų elgesys yra labai įdėmiai stebimas, analizuojamas ir koreguojamas, korekcijai taikomos įvairios priemonės, taip pat taikomas ir biologinis gydymas“, – pabrėžia profesorius. Vis dėlto, profesoriaus žiniomis, Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kurioje gydomi psichinių sutrikimų turintys, nusikaltimus padarę asmenys, pacientų, kuriems diagnozuota parafilija, yra vos keli. „Aš tą vertinu kaip gydymo deficitą ir, tikriausiai, teismo psichiatrai ekspertai yra per mažai įtraukiami į šitą procesą. Gali būti tokia situacija, kad, pavyzdžiui, jeigu teisėjas seksualinių nusikaltimų byloje neiškėlė specifinio klausimo, ar reikalinga teismo psichiatrijos ekspertizė, tai gali būti, kad tokiam žmogui niekas ir neįvertino (sutrikimo- DELFI). Tada rizika, kad jis pakartotinai padarys tokį nusikaltimą, kai bus išleistas į laisvę, yra daug didesnė, negu tų, kurie praeina visą tą psichiatrinį gydymą“, – teigia psichiatras. Kalėjimų departamento duomenimis, už išžaginimus ir seksualinę prievartą prieš nepilnamečius šiuo metu bausmę Lietuvoje atlieka 212 asmenų. 

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. 

Autorius: Gintarė Bakūnaitė

Publikuota: 2019m. balandžio 9d.,https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/tevui-grazintos-trys-mazametes-isgyveno-tikra-pragara-socialiniams-darbuotojams-jokiu-itarimu-nekilo.d?id=80843775#