Kovos su prekyba žmonėmis specialistai pastebi, kad Lietuvoje socialiai pažeidžiami žmonės dažnai patenka į grupuočių rankas, jų vardu imamos paskolos, atimamos pašalpos. Dar šį penktadienį turėtų įvykti teismas, prieš kurį stos galimai per prievartą žmones vienoje sodyboje Radviliškio rajone laikę asmenys.
Sodyba Beinoriškio kaime dar neseniai buvo iššukuota policijos, tyrėjų ir kovotojų su prekyba žmonėmis. Kaip aiškėja, čia prieš jų pačių valią buvo laikomi socialiai pažeidžiami, sunkiai besiverčiantys asmenys. Jie čia būdavo suvežami iš įvairių Lietuvos miestų, gyveno pusbadžiu, užrakinti, iš jų buvo atimti pasai, o jų vardais imtos paskolos.
„Asmenys buvo išnaudoti prisidengiant įtariamojo įsteigta asociacija „Angelų mergelė“, pagyvenusiems asmenims joje neva turėjo būti suteikta saugi pastogė, maistas, medicinos paslaugos ir kita priežiūra. Tačiau buvo priešingai – pasirinkti išnaudojimo metodai, asmenys buvo laikomi užrakinti, buvo atimti jų asmens dokumentai, gyveno pusbadžiu, antisanitarinėmis sąlygomis. Dauguma asmenų nuo badavimo nusilpo“, – LRT RADIJUI pasakoja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro socialinė darbuotoja Deimantė Kazlauskaitė.
Tyrėjai jau apklausė nukentėjusiuosius, liudininkus, vietos gyventojus. Ten laikyti asmenys pasakojo pareigūnams, kad jie buvo priversti vartoti psichotropinius vaistus. Be to, anot D. Kazlauskaitės, prieš šiuos asmenis buvo smurtaujama, naudojantis jų asmens dokumentais buvo imamos paskolos, o įtariamasis savo poreikiams naudojo aukų pensijas ir pašalpas.
Sodybos adresu registruota asociacija „Angelų mergelė“ įkurta 2020 m. rugpjūtį. Tarp asociacijos tikslų įvardijamas kultūrinis švietimas, fizinės gerovės užtikrinimo veikla. Tačiau, kaip sako vieno iš nukentėjusiųjų advokatas Egidijus Milašius, tai tebuvo priedanga.
„Čia buvo schema kitokia padaryta – siekta gauti jų asmens duomenis ir paimti paskolas. Tokia primityvi vergovė. Jiems asmens dokumentai buvo neišduodami arba, jei duodami, tai tik su leidimu ką nors daryti. Iki 20, 30, 40 tūkst. [eurų] tokios aferos“, – teigia E. Milašius.
Radviliškio rajono Grinkiškio seniūnė Giedrė Bložienė LRT RADIJUI sako prisimenanti, jog vietos gyventojams įtarimų kilo iškart, nes judėjimas į sodybą vykdavo tik naktimis.
„Iš tikrųjų patys gyventojai iš karto pastebėjo, kad atsirado naujų žmonių, ir buvo pranešta seniūnijai, kadangi judėjimas daugiausia vyko naktimis. Mes informavome policiją ir mūsų socialinį skyrių, kad kažkas ten yra ir reikia atkreipti dėmesį. Pradžioje nebuvo jokių nusiskundimų iš tų žmonių. Juos atveždavo deklaruoti ir mes atkreipėme dėmesį, kad čia buvo tetos, dėdės, tai mes, aišku, nepatikėjome“, – teigia G. Bložienė.
Visgi atvykusi policija išsiaiškindavo, kad šie žmonės čia jau yra deklaruoti. „Policija daugiausia jų paklausdavo, kaip jiems sekasi, o mes iš pradžių buvome tik nuvažiavę susipažinti, kadangi nauji gyventojai“, – tvirtina Grinkiškio seniūnė.
Pasak G. Bložienės, pasitaikydavo ir tokių atvejų, kai į sodybą atvežti žmonės nesiorientuodavo, kur jie yra, kaip jie čia pateko. Tačiau dokumentai iš jų būdavo atimami, kaip vėliau paaiškėjo, greitosioms paskoloms paimti. Kaimynai teigė manantys, kad iš tų žmonių būdavo atimami ir butai, pažadant jiems geresnį gyvenimą.
Nors Radviliškio rajone esančioje sodyboje įvykiai klostėsi dar 2020 metais, tačiau teismas įvyks tik šią savaitę. Kaip sako advokatas E. Milašius, tokios bylos yra specifinės, o ir nukentėjusiuosius ne visada įmanoma rasti ir apklausti. „Priklausomybės, neturtas, neturėjimas kur gyventi, žmogus – gyvenimo paraštėje, už borto“, – teigia jis.
Galimus nusikaltimus narpliojanti tyrėja Ernesta Černiauskienė pastebi, kad prekybos žmonėmis tyrimai visada yra sudėtingesni, nes nukentėjusieji kartais net nesupranta, kad jie buvo išnaudoti.
„Apskritai prekybos žmonėmis nusikaltimai yra sudėtingesni tuo, kad nukentėjusiesiems galbūt trūksta socialinių įgūdžių, tie žmonės yra labiau pažeidžiami visuomenės.
Prieš atliekant elementarią apklausą visada reikia įsivertinti ir suprasti, kad tas žmogus galbūt net nesuvokia, kad prieš jį yra padaryta ta galimai nusikalstama veika. (…) Tarkime, pasako jam: „Paimk man pinigų iš mano banko kortelės.“ Jis ir paims, nesupras, kad čia yra kažkas ne taip, pasitikės“, – akcentuoja E. Černiauskienė.
Nors sodyba Radviliškio rajone jau seniai ištuštėjo, yra žinių, kad asociacija „Angelų mergelė“ ir toliau verčiasi panašia veikla. Pavyzdžiui, panašus tyrimas pradėtas Palangoje.
„Girdime kalbas apie kitus nukentėjusiuosius Lietuvos miestuose. Gaila, bet ta veikla vis dar kažkokiu būdu yra vykdoma ir tie asmenys yra verbuojami, įtraukiami į analogiškas situacijas. Tačiau yra pradėti ikiteisminiai tyrimai“, – LRT RADIJUI teigia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro darbuotoja D. Kazlauskaitė.
Vieno iš nukentėjusiųjų advokatas E. Milašius sako, jog teisėjas jau turėjo progą užduoti vienam iš kaltinamųjų vieną kitą klausimą.
„Teisėjas pradėjo bylą nagrinėti, klausia to kaltinamojo: „Kam tu tokia veikla vertiesi? Iš tikrųjų keista – ieškoti priklausomų žmonių, tartis, žadėti, meluoti jiems kažką, kažkur vežti.“ Tai jis sako: „Turiu savo versiją.“ Tai bus matyti, kokia jo ta versija, pasižiūrėsime“, – tvirtina advokatas.
LRT RADIJAS bandė susisiekti su asociacijos „Angelų mergelė“ vadovu Jogirdu Ramanausku, tačiau visi telefonai išjungti, o jo buvimo vieta nežinoma.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2023-01-20, https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1871530/teisme-isskirtine-byla-vietoje-zadetos-saugios-pastoges-lauke-isnaudojimas-paimti-dokumentai-ir-uzkrautos-paskolos