Nevyriausybinių organizacijų atstovai atskleidžia šiurpią realybę: Lietuvoje seksualiai išnaudojami beveik visų vaikų globos namų auklėtiniai. Šių vadovai tokius teiginius vadina šmeižtu. Policija taip kategoriškai šios problemos neneigia, tačiau linkusi užstoti tai darančius.Kas meluoja?
Toną šiai diskusijai davė pati Švėkšnos specialiojo ugdymo centro, kuriame, remiantis pradėtais ikiteisminiais tyrimais, vyresnės globotinės pardavinėja kaip prostitutes jaunesnes, direktorė Laima Navickienė. „Esu įsitikinusi, kad visuose vaikų globos namuose su mergaitėmis šitaip elgiamasi,” – viešai pareiškė ji ir pridūrė, kad kiti jos kolegos tiesiog bijo tai viešinti, nes gali būti nubausti. „Nesąmonė! Kai tai išgirdome, mums atėmė kojas ir nusviro rankos!”– taip į kolegės teiginį reagavo neseniai „Gerumo kristalu” už jauno žmogaus integraciją į visuomenę apdovanota Kauno vaikų globos namų „Atžalynas” direktorė Dalia Pajedienė, šiuo metu turinti nedarbingumą. Tačiau, pasak Lietuvos „Carito” programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” koordinatorių, globojančių ir nukentėjusiąsias per Švėkšnos skandalą, joms yra tekę konsultuoti ir seksualinę prievartą patyrusias abiejų Kauno vaikų globos namų auklėtines. Nebuvę nė vieno atvejo, kad apie tai praneštų šių namų vadovai.
Milijonas – į balą
„Norėdamos padėti nepilnametei prostitucijos aukai, turime kovoti dviem frontais – su ja pasinaudojusiu asmeniu ir įstaiga, kuri turi rūpintis šiuo vaiku. Ir pirmasis šių įstaigų vadovų klausimas būna: „Kas nutekino informaciją?”, o ne „Ką daryti – kaip padėti?” – akcentavo minėtos programos vadovė Kristina Mišinienė. „Ir Kaune, kaip Švėkšnoje, vaikų globos namų auklėtinės patenka į prostitucijos tinklus per interneto pažinčių svetaines. Ir jų vyrai atvažiuoja pasiimti į globos namus. Nesakau, kad tiesiai į įstaigos kiemą, bet atvažiuoja…” – nelinkusi slėpti ir ilgametė šios programos koordinatorė Jolita Juškevičienė. Esą kuo didesni vaikų globos namai ir kuo didesniame jie mieste, tuo daugiau aplinkui sukiojasi asmenų, siekiančių seksualiai išnaudoti jų gyventojus. Anot Lietuvos „Carito” atstovių, netiesa, kad nėra pinigų mažesniems vaikų globos namams steigti, tuo savo neveiklumą linkę pridengti valdininkai. „Nepaisant dar 2012-aisiais parengtų neigiamų Vaiko apsaugos kontrolieriaus įstaigos išvadų apie Švėkšnos centrą, tais pačiais metais jis laimėjo metodinio centro vardą ir gavo milijono litų dotaciją. Tai yra pinigų ar nėra?” – sunkiai slėpė pasipiktinimą K.Mišinienė.
Keturiolikmečių orgijos
„Mūsų globos namuose tikrai to nėra. Jeigu būtų, neslėptume”, – polemizavo su Švėkšnos specialiojo ugdymo centro direktore L.Navickiene ir Kauno savivaldybės vaikų globos namų, po kurių stogu šiuo metu glaudžiasi 65 globotiniai, direktorė Elena Trimonienė. Tačiau ji neslėpė, kad buvo susidūrusi su panašiomis problemomis prieš keletą metų. Padedant pašaliniam asmeniui, sužinojusiam apie tai visiškai atsitiktinai, buvo išsiaiškinta, kad vieną dar 14-os neturinčią šių vaikų globos namų auklėtinę netoli esančiame Panemunės miške seksualiai išnaudoja keli bendraamžiai likimo draugai. Jie jau nuteisti. „Man jų visų gaila – dar ir šiandien pasakodama šią istoriją E.Trimonienė susigraudina. – Du iš trijų nuteistų paauglių buvo labai geri vaikai. Problemų kėlė tik trečiasis ir pati jų auka. Tai vienintelis toks atvejis per 20 mano darbo metų šiuose globos namuose.”
Išdavė raštelis
Kita panaši byla, susijusi su Kauno savivaldybės vaikų globos namų auklėtine, taip pat buvo inicijuota jų direktorės iniciatyva. Po to, kai skalbykloje iš septyniolikmetės auklėtinės drabužių iškrito raštelis, iš kurio turinio paaiškėjo, kad ji buvo seksualiai išnaudojama suaugusio vyro. Visa tai vyko dar prieš jai patenkant į globos namus. Įtariamasis, kuris vėliau nuteistas 10 metų laisvės atėmimu, buvo jos giminaitis. Ir jis, ir seksualiai išnaudota paauglė turėjo psichikos sutrikimų. Pasak policijos, prieš keletą metų Kauno savivaldybės vaikų globos namų kolektyvas tikrai sunkiai susitvarkė su jam patikėtais globotiniais. Bet, direktorei pasikvietus jaunų aktyvių žmonių, šiandien situacija visai kitokia.
Šaukštas deguto
Anot pareigūnų, apie dingusį globotinį dabar pranešama tą pačią akimirką, kai jo pasigendama. O pabėga jie, kaip ir visų globos namų auklėtiniai, dažnai. Per pastarąjį dešimtmetį yra pastojusi tik viena šių namų auklėtinė. Tačiau ji nebuvo įtraukta į prostitucijos tinklus – šios septyniolikmetės vaiko tėvas buvo jos vaikinas.
Policijos pastebėjimu, daugiausia problemų kyla su tais šių namų globotiniais, kurie neturėtų čia patekti. Turimi galvoje į nusikaltimus linkę ir psichikos sutrikimų turintys paaugliai, kurie gadina visa mikroklimatą ir veda iš kelio kitus. Pavyzdžiui, vienas toks penkiolikametis per pusmetį spėjo padaryti apie dešimt nusikaltimų. Viena jo aukų – globos namuose svečiavęsis aukštas pareigas užimantis valdininkas. Penkiolikametis nugvelbė jo brangų mobilųjį telefoną, kurį vėliau pardavė už 50 litų. Kita ne mažiau opi problema – kad už grotų ar į socializacijos centrus patekę šių namų auklėtiniai, pasibaigus skirtam terminui, jeigu dar neturi 18-os, sugrąžinami atgal.
Tarp Švėkšnos „herojų” – ir kaunietė
Prie didžiųjų vaikų globos namų pagal auklėtinių skaičių priskiriami ir Kauno vaikų globos namai „Atžalynas”.”Pas mus tikrai nėra tokių atvejų kaip Švėkšnoje, o jeigu būtų, norėtume, kad apie tai mums praneštų, – tikino laikinai „Atžalyno” direktorės pareigas einanti Rima Gapšytė. Ji vengė išsamesnių diskusijų šia tema, nors ir pripažino, kad ir į jų namus patenka vaikų, mačiusių savo šeimose visko, kas neretai nulemia pernelyg seksualizuotą jų elgesį. „Rengiame lytinio švietimo pamokas, stengiamės supažindinti su tykančiais pavojais”, – pasakojo apie darbą su tokiais paaugliais pašnekovė. Tačiau, „Kauno dienos” žiniomis, tarp paauglių, įsipainiojusių į Švėkšnos skandalą, yra ir „Atžalyno” auklėtinė. Tiesa, netrūko problemų ir jai gyvenant Kaune. Pavyzdžiui, per pernykštes Kalėdas ji buvo atvykusi paviešėti „Atžalyne”, iš kurio ir pateko į minėtą Švėkšnos įstaigą specialiųjų poreikių vaikams. Pastebėjus, kad šešiolikmetei būtina Kauno priklausomybės ligų centro specialistų pagalba, ji buvo paguldyta į šią įstaigą. Tačiau netrukus grąžinta atgal į „Atžalyną”, teigiant, kad ji kelia grėsmę aplinkai, – rodė pernelyg didelį susidomėjimą vienam jaunesniam ligoniui. Šiandien ji vėl Švėkšnoje.
Kova su vėjo malūnais?
Pasak policijos, problemų „Atžalyne” apstu. Tačiau jų kyla ne dėl globotinių nepriežiūros. Beveik visi ten patenkantys vaikai – jau pažeisti emociškai. Tačiau tarp jų yra ir linkusių į agresiją, turinčių psichikos sutrikimų ir seksualizuoto elgesio paauglių, kurie kažkodėl apgyvendinami kartu su visais. Kuo tai baigiasi, kai jie visi surenkami į vieną specializuotą įstaigą, atskleidė ir Švėkšnos atvejis.
Anot policijos, ir Kauno vaikų globos namuose yra buvęs ne vienas tokių paauglių agresijos atvejis, kai teko kviesti greitosios medikus, kurie taip pat susidurdavo su problemomis, norėdami nuvežti specialistams pro langą bandžiusį iššokti paauglį ar paauglę, paleidusią į auklėtoją pirmą po ranka pasitaikiusį daiktą. Taip jie linkę reaguoti į darbuotojų pastangas išspręsti problemines situacijas. Kita šių paauglių protesto forma prieš taisykles, kurių jie verčiami laikytis globos namuose, bandant sukurti normalių namų, prie kurių jie neįpratę, aplinką, – bėgimas iš jų. „Užkniso, kad reikia eiti į mokyklą, kad negalima rūkyti, kad reikia susitvarkyti kambarį”, – tokie dažniausi šių paauglių pasiaiškinimai, galiausiai susigrąžinus juos atgal. Nors, būdami pabėgę, jie sugeba nutaikyti momentą ir trumpam sugrįžti – kad pasikeistų drabužius, palikdami nešvarius globos namų skalbėjoms.
Problema – dvipusė
„Niekas nebėga iš ten, kur yra gerai, – įsitikinusi Lietuvos „Carito” programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” koordinatorė J.Juškevičienė. – Ir tai – tiesiausias kelias į prostitucijos tinklus.”Viena šešiolikmetė Kauno vaikų globos namų auklėtinė tatuiruojasi ant kojos kiekvieno savo vaikino ar vyro vardą. Šių savadarbių tatuiruočių – jau beveik iki paauglės kelio.
„Pernai esame turėję ir berniukų seksualinio išnaudojimo atvejį viename vaikų socializacijos centre. Apsukresni paaugliai lytiškai smurtavo prieš silpnesnius. Tačiau tai buvo ne Kaune”, – nelinkusi nutylėti, kad seksualinio vaikų išnaudojimo problema – daug platesnė, J.Juškevičienė. Jai pritaria Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorė Natalja Kurčinskaja, susidūrusi jau su dviem berniukų prostitucijos atvejais.
Pirmosios kregždės
Pernai per bendrą reidą su Vilniaus policija buvo demaskuotas iš normalios, anot N.Kurčinskajos, šeimos kilęs keturiolikmetis, tenkindavęs internete susirastus klientus oraliniu būdu. Paauglys teigė, kad jam labai reikėjo pinigų, ir visai nesigėdijo dėl to, kaip jų prasimanydavo. 2013-ųjų pabaigoje taip pat Vilniuje įkliuvo savo kūną vyrams pardavinėjantis aštuoniolikmetis – buvęs globos namų auklėtinis. Net neabejojama, kad tuo jis verčiasi jau seniai. Kartu su aštuoniolikmečiu panašias paslaugas teikė ir mergina, užaugusi tuose pačiuose globos namuose. Ji teisinosi, kad dabar jos tikslas – padėti minėtam vaikinui susitvarkyti dantis. Kiek ši pora išsprendė problemų taip besiversdama, belieka tik spėlioti. Tačiau, anot N.Kurčinskajos, tai tik viršūnėlės tų siaubingų dalykų, kurie klesti šiandieniuose vaikų globos namuose. Ji teigė girdėjusi tai iš pačių šių namų auklėtinių, tačiau negalinti to paviešinti.
Greta Čižinauskaitė
Publikuota 2015 m. sausio 26 d. http://www.kauno.diena.lt