Iš Šiaulių regiono į Švedijos sostinę Stokholmą sekso verges gabenantys sąvadautojai verčia Švedijos teisėsaugininkus ieškoti prekybos žmonėmis šaknų pačioje Lietuvoje ir padėti jas rauti mūsų šalies teisėsaugininkams.
Į Lietuvą atvykusi Švedijos teisėsaugininkų delegacija vakar Šiaulių apygardos prokuratūroje pradėjo dvi dienas truksiančius policijos pareigūnų, prokurorų, socialinių darbuotojų mokymus tema „Prieš prekybą žmonėmis ir prostituciją: komandinės pagalbos modelis“.
Klientams gresia nelaisvė
Mokymus pristačiusi Švedijos ambasadorė Lietuvoje Sesilija Rutstriom-Ruin (Cecilia Ruthstrom-Ruin) pasidžiaugė Šiaulių ir Švedijos teisėsaugininkų bendradarbiavimu. Šio bendradarbiavimo rezultatas – pernai Stokholme baigta nagrinėti šiauliečių prekeivių žmonėmis ir sąvadautojų baudžiamoji byla.
Šiauliuose vykstančius mokymus finansuoja Švedijos ambasada Lietuvoje, prisideda Šiaulių apygardos prokuratūra ir Lietuvos „Caritas“. Stokholmo prokuratūros atstovė Lena Nilemar „Respublikai“ teigė, kad savo kūną pardavinėjančių merginų iš Šiaulių regiono pagausėjimas ypač pastebimas Stokholmo regione.
Pasak L. Nilemar, Švedijoje prostitutės už savo kūno pardavinėjimą nėra baudžiamos – į jas žiūrima kaip į nusikaltimo aukas, o baudžiami prekeiviai žmonėmis, sąvadautojai ir prostitutės teikiamas paslaugas perkantys klientai. Pagal Švedijos įstatymus prostitutės klientui gali būti skiriama piniginė bauda arba laisvės atėmimas iki 1 metų.
„Sekso paslaugų pirkėjui laisvės atėmimo bausmė gresia tuo atveju, jei jis sugaunamas keletą kartų, – pasakojo prokuratūros atstovė. – Iki šiol klientų, kuriems už tai būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, nepasitaikė. Išvadas jie padarydavo sumokėję baudas. Tai, kad kriminalizuojama ne pati prostitucija, o paklausą kuriantis pirkėjas, lengvina šių nusikaltimų tyrimą“.
Į prostituciją įtraukė šantažu
Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ Šiaulių skyriaus socialinė darbuotoja Marytė Puidokienė „Respublikai“ pasakojo, kad gražioje didelėje šeimoje užaugusi Asta (vardas pakeistas – aut. past.) buvo 21-ų, kai atvykusi į Šiaulius susipažino su vaikinu. Užsimezgę merginos jausmai į šipulius sudužo po pusmečio, kai vaikinas, šantažuodamas savo draugę, privertė ją užsiiminėti prostitucija.
„Vaikinas ją šantažavo paskolos rašteliu – nukentėjusioji buvo pasirašiusi, kad paėmė didelę paskolą iš jo draugo, nors tų pinigų nė akyse nematė, – pasakojo M. Puidokienė „Respublikai“. – O pasirašyti paskolos raštelį mylimasis sugundė pasiūlęs užsiimti verslu – verstis privačia praktika pagal įgytą specialybę“.
Asta lytines paslaugas buvo verčiama teikti Šiauliuose. Mergina, pasak socialinės darbuotojos, buvo mušama, šantažuojama ir niekinama. Buvęs mylimasis ją baugino, kad bet koks bandymas ieškoti pagalbos bus bergždžias – esą jis pažinčių turi ir policijoje, ir prokuratūroje. Astos košmaras truko apie pusmetį, kol iš sekso vergijos liūno ją išgelbėjo Lietuvos „Caritas“ darbuotojai, apie merginą sužinoję iš jos likimo draugės.
– Kodėl merginos pakliūva į prekeivių žmonėmis tinklus? – paklausė „Respublika“ Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorės Kristinos Mišinienės.
– Neteko sutikti nė vienos aukštąjį išsilavinimą turinčios moters, kuri sakytų: „Aš nedirbsiu buhaltere, aš dirbsiu prostitute“. Kad merginos įtraukiamos į prostituciją, pirmiausia lemia jų pažeidžiamumas. Įtakos turi ir ekonominės sąlygos, kurios daro žmones nesaugius, ir psichologinis pažeidžiamumas. Iš tų moterų, kurioms teikiame pagalbą, socialinių istorijų matome, kad daugelis jų vaikystėje patyrė vienokį ar kitokį smurtą, nepriežiūrą, nepriteklių. O tai irgi formuoja tam tikrus pažeidžiamumo faktorius žmogaus psichikoje.
– Ar jos sulaukia reikiamos pagalbos?
– Manau, kad mūsų valstybėje kol kas nėra parengtų socialinių struktūrų, kaip padėti žmonėms, kurie suklydo, kurie neranda vietos gyvenime, kurie yra labiau pažeidžiami. Kol kas gyvenimas mūsų šalyje vyksta aršaus kapitalizmo sąlygomis: jei esi stiprus – išliksi, jei tau nesiseka – nugrimsi į dugną ir tapsi visuomenės atstumtuoju. Kol kas aš matau tokią situaciją.
– Galbūt įžvelgiate ir švietimo spragų, jei merginos susigundo tariama galimybe pralobti iš karto, o ne pamažu užsidirbti?
– Sutikčiau su tuo, bet man atrodo, kad merginos visoje sekso industrijoje tėra tik priemonė, tik sraigtelis, kurį suka labai gudrūs ir įtakingi žmonės, kurie kraunasi didžiulį pelną. Sąvadautojas, klientas ir mergina – neišvengiamas trikampis sekso industrijoje. Taip, dalis merginų patiki naiviais pažadais. Bet yra žmonės, kurie tik tam ir dirba, kad jos patikėtų.
Sidas Aksomaitis
Publikuota 2013 m. sausio 16 d. www.ve.lt