Straipsniai - 2020

Surogatinė motinystė – vergovė ir gimdų nuomos rinka ar pagalba šeimoms? ("www.lrt.lt", 2020-06-11)

Vergovė, išnaudojimas ir gimdų nuomos rinka – taip surogaciją apibūdina jos priešininkai. Anot jų, surogacija yra moteris ir vaikus žeminanti praktika, o neturtingų pasaulio šalių pilietės yra naudojamos reprodukcinio turizmo tikslais. Vis dėlto surogacijos šalininkai tvirtina, kad tinkamai reglamentuota surogacija galėtų padėti vaikų negalinčioms susilaukti poroms.

Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas užregistravo rezoliuciją, kuria siekiama „pasmerkti bet kokią surogacijos formą, kaip moterų reprodukcinės funkcijos išnaudojimo praktiką.“

Surogacija vadinamas susitarimas, dažnai paremtas teisine sutartimi, kai moteris (surogatinė motina) sutinka išnešioti ir pagimdyti vaiką kitam asmeniui ar asmenims, kurie po gimimo taps vaiko tėvais. Surogacija gali būti atlygintinė arba altruistinė, Lietuvoje neleidžiama nė viena surogacijos forma.

Projekto rengėjai ragina prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją pasmerkti bet kokios formos reprodukcinį turizmą, ypač vykstantį Europos Tarybos erdvės šalyse, imtis aktyvių veiksmų, kad surogacija, kaip prekybos žmonėmis ir moterų išnaudojimo forma, būtų uždrausta.

„Bet kokios formos surogacija, tiek vadinamoji „altruistinė“, tiek ir komercinė, yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma, (…) komercinės surogacijos praktika pažeidžia ne vieną tarptautinės teisės instrumentą ir juose įtvirtintą asmens teisę būti apsaugotam nuo tapimo prekybos ar nuosavybės objektu“, – rašoma rezoliucijos projekte.

Jame teigiama, kad nėra jokių teisinių ar etinių priežasčių įteisinti „šią moteris ir vaikus žeminančią praktiką“, taip pat reiškiamas susirūpinimas, kad mažiau turtingų pasaulio šalių pilietės yra naudojamos reprodukcinio turizmo tikslais.

Surogacija padėtų šeimoms

Kritikos rezoliucijos projektui turi Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos tarybos narys Artūras Rudomanskis. Anot jo, rezoliucijos projektas yra perteklinis, kadangi šiuo metu jau yra įtvirtintas surogacijos draudimas, o bet kokie civiliniai sandėriai, susiję su surogacija, Lietuvoje negalioja.

„Tačiau surogacija, kaip reiškinys, daugeliu atveju yra naudinga. Nors ji teisiškai dar neišgvildenta, yra daug neatsakytų klausimų šiuo aspektu. (…) Laikyčiausi tokio požiūrio, kad surogaciją reikėtų sureglamentuoti, bet neuždrausti žmonėms tokios galimybės. Manau, kad pirmiausia būtų galima kalbėti apie altruistinės surogacijos būdą, jo galimybes, jį įvesti į Lietuvos teisės sistemą.

Žmonės turi įvairių priežasčių, kodėl nusprendžia pasinaudoti surogacija, bet to negali padaryti Lietuvoje. Dalis porų nevaisingos, turi ligų, negalią, jie negali turėti vaikų įprastu būdu, tačiau jų nori. Surogacija yra pajėgi išspręsti šią problemą“, – tvirtina A. Rudomanskis.

Vis dėlto jis sutinka, kad kai kuriais atvejais surogacija gali tapti ir prekybos žmonėmis forma. Taip gali nutikti, kai surogacija būtų vienintelis moters pragyvenimo šaltinis, o būsimieji tėvai ją išnaudoja kaip gyvą organizmą, kuris gali padėti susilaukti vaikų, svarsto A. Rudomanskis. padaryti.

„Kyla moralinių aspektų, bet jei žmogus aiškiai apsisprendęs, jam tai priimtina, jis tai daro savo laisva valia, yra informuotas, tai nematau šioje vietoje problemos“, – akcentuoja jis.

Moterys traktuojamos kaip inkubatorius

Rezoliucijos iniciatorė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė sako, kad kalbėti apie surogaciją paskatino situacija Ukrainoje. Ukrainoje surogatinių motinų pagimdyti kūdikiai – įstrigę šalyje dėl koronaviruso pandemijos uždarytų sienų. Užsieniečiai tėvai iš JAV, Europos ir kitų šalių negali atkeliauti jų pasiimti.

Pasak Seimo narės, turtingesni Europos Sąjungos valstybių piliečiai surogacijai išnaudoja Ukrainos moteris, kadangi jų valstybėse ji nelegali. Vis dėlto net jei surogacija oficialiai draudžiama, kai tarptautinėje erdvėje nėra vienodo traktavimo, apeiti įstatymus ir išnaudoti kitų valstybių moteris yra labai lengva, teigia ji.

„Tos moterys kaip trečiojo pasaulio (valstybių pilietės – LRT.lt), kaip Indijos, kaip kitų valstybių, traktuojamos kaip inkubatoriai. Tai negarbinga. Šią situaciją iškėlė COVID-19 pandemija – kai valstybės uždarė savo sienas, tada paaiškėjo, kad yra „prekės“, kurių dėl sienų uždarymo užsakovai negali atsiimti.

Tai yra gėdinga. (…) Tai, kad mūsų pašonėje, Ukrainoje, tokia praktika vykdoma iš Europos šalių piliečių pusės, tai žemina Ukrainą ir verčia ją pažeisti tarptautinius įsipareigojimus“, – tvirtina V. Aleknaitė-Abramikienė

Rusijoje – 50 tūkst. eurų, Indijoje – nuo 18 tūkst. dolerių

Jos teigimu, priimta rezoliucija prisidėtų prie diskusijų viešojoje erdvėje, ji būtų politinės pozicijos išreiškimas: „Sureagavau žmogiškai į tų našlaičių, paverstų prekėmis, situaciją“, – portalui LRT.lt sako parlamentarė.

Kaip aiškina V. Aleknaitė-Abramikienė, šiuo metu Ukrainoje yra didelis nesusipratimas, kai Ukraina komerciniu pagrindu atiduoda gimusius vaikus užsakovams. Bendrąja prasme surogacija yra prekyba žmonėmis – moteris paverčiama inkubatoriumi, o dar negimęs vaikas tampa prekybos ir sandorio objektas, įsitikinusi rezoliucijos iniciatorė.

Pasak konservatorės, grėsmes dėl surogatinės motinystės yra priėmusios ir Jungtinės Tautos, ir Europos Parlamentas. Europos Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso numato, kad nesantuokinio vaiko motinystė nustatoma remiantis tik vaiko gimimo faktu. Tai reiškia, kad ta moteris, kuri jį pagimdo, pripažįstama kaip jo mama, argumentuoja V. Aleknaitė-Abramikienė.

„Rusijoje vaikas tokiu būdu kainuoja 50 tūkst. eurų, Indijoje labai menka kaina – nuo 18 iki 30 tūkst. dolerių. Ten yra virš tūkstančio klinikų – važiuoja iš visur ir naudoja tas moteris. Tai moterų eksploatacijos forma“, – tikina parlamentarė.

Gimdų nuomos rinka, nepritekliaus kamuojamos moterys

Pasak Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovės Kristinos Mišinienės, ši konkreti rezoliucija nėra vien mūsų nacionalinis „produktas“ – apie tai šiuo metu kalba ir šiuos klausimus kelia ir kitos šalys.

„Šiame dokumento projekte man patinka gilus susirūpinimas dėl moterų teisių, kategoriška nuostata dėl noro užkirsti kelią jų išnaudojimui. Bet nepritariu jam būtent dėl kai kurių teiginių suabsoliutinimo“, – portalui LRT.lt sako K. Mišinienė.

Nors centras nėra susidūręs su komercinės surogacijos, kurią būtų galima laikyti prekybos žmonėmis forma, aukomis, tačiau nuolat girdi pribloškiančius tarptautinių partnerių liudijimus apie tarpkontinentinę gimdų nuomos rinką, agentūrų elgesį su nepritekliaus kamuojamomis ir sutikusiomis parduoti kiaušinėlius ar išnuomoti gimdą moterimis.

„Yra net terminas reprodukcinis turizmas – iš šalių, kuriose surogacija yra uždrausta, poros vyksta ten, kur joms pavyksta rasti, dažniausiai per tarpininkus, moterį, sutinkančią išnešioti ir atiduoti joms vaikelį. Atlygis, sutartys tarsi turi kompensuoti biologinei mamai jos patirtus „nepatogumus“, tačiau čia kalba vienareikšmiškai eina apie žmogaus pardavimą“, – pritaria K. Mišinienė.

Anot jos, altruistinėje surogacijoje akcentuojamas nesavanaudiškas, iš abiejų pusių kylantis veiksmas, turint tikslą padėti negalintiems susilaukti vaikelio asmenims. Vis dėlto altruistinės surogacijos kritikai teigia, jog ir čia neapseinama be atlygio, išlaidų kompensavimo, o kartais altruizmas baigiasi įnirtingomis tarpusavio kovomis, priduria centro vadovė.

„Šiandien labiausiai ir pritrūktų platesnės diskusijos apie šią surogacijos formą – prieš dedant ant Seimo stalo absoliučias rezoliucijas. Mums visiems trūksta žinių, visų pusių išklausymo, yra nelengva išeiti iš savo saugaus „burbulo“.

Diskusijoje apie altruistinę surogaciją – žinoma, jeigu ji vyktų ne laužų deginimo ar oponentų prakeiksmo forma – galėtume išsigryninti, kas yra prekyba moterimis šiame kontekste, kaip suderinti visų teises ir siekius, nuspręsti, ar donorė – inkubatorius, auka ar sąmoningai apsisprendusi padėti moteris“, – kelia klausimus K. Mišinienė.

Kur surogacija legali?

Remiantis Euronews duomenimis, surogacija nelegali daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tarp jų – ir Lietuvoje.

Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje nelegali jokia surogacijos forma. Jungtinė Karalystė leidžia surogatinės motinystės paslaugomis naudotis jos piliečiams, jei tai altruistiška, tai yra, neatlygintinai. Portugalija – heteroseksualioms poroms, turinčioms sveikatos problemų. Graikijoje surogacija leidžiama heteroseksualioms poroms ir vienišoms moterims.

Airijoje, Nyderlanduose, Belgijoje bei Čekijoje nėra įstatymų, kuriais būtų pripažinta surogacija, todėl nėra galimybės perduoti tėvystę užsakovams. Ukrainos ir Rusijos įstatymai dėl surogacijos yra laisviausi, todėl tai leidžia užsieniečiams mokėti už šias paslaugas.

Dėmesio!

Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.

Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją.Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Autorius: Domantė Platūkytė

Publikuota: 2020m. birželio 11d.,