Vargšai, neturintys darbo, žemo intelekto ar net turintys protinį atsilikimą vyrai galės būti parduoti į vergovę, o jais „pasirūpinantys“ geradariai baudžiamosios atsakomybės galės sulaukti tik tuomet, kai bus šaukštai po pietų – prekeivių žmonėmis negalima bausti, jeigu buvo užkirstas kelias iš anksto suplanuotam nusikaltimui.
Taip su prekyba žmonėmis kovojantiems pareigūnams buvo suduotas smūgis – dėl dviejų vyrų išnaudojimo, pasinaudojant jų pažeidžiamumu bei panaudojus apgaulę, buvo išteisintas ne kartą prizines vietas Lietuvoje vykusiuose Tailando bokso turnyruose laimėjęs kaunietis Ernestas Derliūnas. „Byloje neįrodytas būtinasis nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis – nukentėjusiųjų fizinės ir valios laisvės pažeidimas (suvaržymas), dėl kurio jie negalėtų laisvai pasirinkti vieno ar kito elgesio varianto, be to, neįrodytas ir būtinasis subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis – E. Derliūnui inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo tikslas – nukentėjusiųjų asmenų išnaudojimas nusikalstamoms veikoms daryti ir kitais išnaudojimo tikslais“, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas, atmetęs Kauno apygardos prokuratūros ir nukentėjusiųjų skundus dėl sportininkui paskelbto išteisinamojo nuosprendžio. Tuo metu nusikaltimui kelią užkirsti padėję su prekyba žmonėmis kovojantys Lietuvos „Carito“ darbuotojai sako, kad teismo sprendimas nusikaltimus darantiems asmenims atveria dideles galimybes. „Gaila, kad teisėjai neįžvelgė naujų prekybos žmonėmis formų sudėtingumo ir išnaudojamų asmenų pažeidžiamumo, – sakė programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ vadovė Kristina Mišinienė. – Kaip patogu neišsilavinusius, sutrikusius, gerai nesuvokiančius savo padėties vaikinukus daryti priklausomais nuo savo „geradarių“ – net teismas stoja išradingų išvežėjų pusėn, nematydamas jokios problemos dėl tokių metodų.“ Anot jos, Lietuvoje daug kalbama apie tarptautinį bendradarbiavimą, bet bent E. Derliūno istorijoje Vokietijos teisėsaugininkai savo ruožtu nepadėjo tirti šios bylos, nesiėmė jokių aktyvesnių veiksmų dėl įrodymų surinkimo savo šalyje. „Bandysime paskutinę galimybę įrodyti įvykdytą prekybos žmonėmis nusikaltimą – kreipsimės į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kasacine tvarka“, – K. Mišinienė vis dar tiki, kad bus surasta teisybė. Žinomas sportininkas E. Derliūnas buvo apkaltintas, o vėliau išteisintas dėl to, kad dar praėjusiais metais nuo kovo 3 d. iki balandžio 7 d. susitarė už atlygį iš Lietuvos į Vokietiją išgabenti du asmenis nusikalstamų veikų vykdymui bei kitais išnaudojimo tikslais. Marijampolėje gyvenantiems vyrams buvo nupirkti autobuso bilietai, kaip vėliau paaiškėjo, tik į vieną pusę, jiems iš anksto buvo duota po 50 eurų bei pažadėta, kad dar po 400 Eur jie gaus nuvykę į Vokietiją. Likus kelioms dienoms iki kelionės vienas vyrų nutarė atsisakyti pasiūlymo, o kitas sutiko važiuoti, bet nuo galimos vergovės buvo išgelbėtas – mikroautobusą pasienyje sustabdė pareigūnai. Prokurorai tikino, kad verbuodamas vyrus E. Derliūnas veikė su Vokietijoje bausmę atliekančiu nusikalstamo pasaulio atstovu, kuris šiam buvo nurodęs apie savo užsiėmimą niekam, net tėvui, nepasakoti. Dėl prekybos žmonėmis teisiamam sportininkui jie siūlė skirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę ir nukentėjusiesiems priteisti 2 tūkst. Eur neturtinės žalos atlyginimą. Anot jų, nusikaltimo, kuriuo buvo kaltinamas E. Derliūnas, sudėtis yra formali ir jos baigtumo momentas siejamas ne su padariniais, bet su veikla. „Asmuo gali būti verbuojamas slepiant ar neslepiant fakto, kad jis bus išnaudojamas, ir nusikaltimo baigtumui nustatyti nebūtina, jog nukentėjusysis būtų užverbuotas, pakanka paties verbavimo proceso“, – pažymėjo prokurorai. Jų duomenimis, nukentėjusieji turi lengvą protinę negalią, nesugeba adekvačiai orientuotis socialinio gyvenimo situacijose, nesugeba suprasti kitų žmonių ketinimų, naiviai pasitiki kitais asmenimis, dėl ko jais galima lengvai pasinaudoti ir jais manipuliuoti. Be to, jie abu augo nepilnose šeimose, kurių finansinė padėtis nebuvo gera, o vienas jų yra net bandęs nusižudyti. „Abu nukentėjusieji neturėjo jokio savarankiško pajamų šaltinio, ieškojo bet kokio darbo, kurio niekaip negalėjo rasti, tam įtakos galėjo turėti jų protinė negalia, vienas nukentėjusiųjų turėjo skolų, kurių vykdymas buvo pavestas antstoliams“, – buvo teigiama prokuratūros skunde. Tai, anot prokurorų, puikiai suprato E. Derliūnas, kuris su Vokietijoje gyvenančiu asmeniu susirašinėjo, žadėdamas jam „atvežti du bomžus“, šiuos dar vadindamas kvailiais. „Ieškosiu daugiau bomžų“, – iš bičiulio gavęs žinutę, kad už tokius asmenis galima gauti daugiau pinigų, rašė E. Derliūnas. „Savo žinutėse jis vieną nukentėjusiųjų vadino bomžu, kvailiu, vargšu vyru, „jis rašo ir kalba net lietuviškai blogai“, „jis nekalba jokia kalba“, taip akivaizdžiai parodydamas savo požiūrį į šiuos asmenis ir jų pažeidžiamumo suvokimą“, – prokurorų teigimu, nukentėjusiesiems pinigai buvo pažadėti už nieką. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiesiems E. Derliūnas nurodė, jog Vokietijoje šie tik privalės pasirašyti dokumentus, o tada jau galės grįžti atgal į Lietuvą. Įtariama, kad socialiai pažeidžiami asmenys buvo verbuojami į Vokietiją tik dėl to, kad už juos būtų gaunamos socialinės pašalpos – turėjo būti sutvarkyti dokumentai, kad šie gyvena Vokietijoje ir turi teisę į išmokas, o vėliau šios lėšos būtų pasisavinamos nukentėjusiesiems nieko apie tai nežinant. Be to, įtariama, kad buvo planuojama lietuvių vardu atidaryti banko sąskaitas bei įkurti bendroves, kuriose būtų sudarinėjami melagingi pirkimo-pardavimo sandoriai. Tačiau su tokia pozicija nesutiko teisėjai, nutarę, kad nukentėjusieji galėjo laisvai apsispręsti bei savo nuožiūra pasirinkti savo elgesio variantą. Pasak jų, formaliai E. Derliūnas atliko dalį veiksmų, kurie patenka į jam inkriminuoto nusikaltimo požymius – verbavo du nukentėjusiuosius, o paskui vieną jų gabeno. „Tačiau nukentėjusiųjų valios laisvė nebuvo pažeista, t. y., nukentėjusieji galėjo pasirinkti, vykti ar nevykti į Vokietiją, jie galėjo laisvai apsispręsti“, – teismas taip pat pabrėžė, kad nenustatyta, jog E. Derliūnas naudojosi nukentėjusiųjų pažeidžiamumu. Tuo metu E. Derliūnas teisme aiškino, kad vaikinai turėjo važiuoti tvarkyti dokumentus įdarbinimui, deklaruoti gyvenamąją vietą., jeigu negautų darbo, pretenduotų gauti valstybės kompensacijas, bedarbių, socialines, maisto, būsto pašalpas. „Jie turėjo pasirašyti sutartis, atidaryti sąskaitas banke, kad būtų kur pervesti pinigus“, – pažymėjo sportininkas.
Dainius Sinkevičius
Publikuota 2015 m. birželio 16 d. http://www.delfi.lt