Seimo nariai nepritarė ankščiau svarstytoms „laisviečių“ Tomo Vytauto Raskevičiaus ir Morganos Danielės įstatymo pataisoms, kurios neleistų dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus pripažintiems dvasininkams ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms dirbti su vaikais. Toks parlamentarų sprendimas sulaukė kai kurių žmonių pasipiktinimo, o teisininkai pirštu beda į susitarimą tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto.
Parlamentaras T. V. Raskevičius: siūlymu siekiama tikslumo
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko TOMO VYTAUTO RASKEVIČIAUS teigimu, toks siūlymas įpareigotų už įdarbinimą atsakingus žmones tikrinti tuos, kurie nori dirbti su vaikais.
„Šiuo metu Seime svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamas projektas, kuris įpareigotų asmenis, priimančius į darbą, susijusį su vaikais, visus darbuotojus tikrinti, ar jie nėra bausti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, ir apriboti tokių teistų asmenų teisę dirbti einant tas pareigas, kurios turi tiesioginį santykį su vaikais. Mūsų pasiūlymas yra labai aiškiai ir nedviprasmiškai įstatyme įrašyti, kad šis draudimas yra taikomas ir religinėse bendruomenėse bei bendrijose“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškino parlamentaras.
Jis sakė, kad į siūlymą bandoma įtraukti religines bendruomenes, nes norima tikslumo. „Kodėl reikia tokio įrašymo juodu ant balto? Nes religinėse bendruomenėse egzistuoja santykiai, kurie savo esme nebūtinai yra darbo ar savanorystės santykiai. Tiesiog tie vaidmenys gali būti epizodiniai, grįsti bendruomeniniais ryšiais, todėl siekiant darbovietėje atpažinti ir identifikuoti santykius būtina nurodyti, kad tai yra taikoma religinėse bendruomenėse ir bendrijose“, – tvirtino Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Pasak T. V. Raskevičiaus, mintis suformuluoti tokį siūlymą kilo dėl dažnų seksualinių skandalų religinėse bendruomenėse. „Tokį pasiūlymą suformuluoti paskatino tai, kad pastaruoju metu pasitaiko daug atvejų, kai seksualinė prievarta prieš vaikus naudojama būtent religinėse bendruomenėse, bendrijose. Kadangi religinės bendruomenės ir bendrijos turi savo taisykles ir vadovaujasi jomis, tada jos visuomenėje yra aptariamos kaip tam tikri veiksmai, adekvatūs arba ne.
“Kai kalbame apie seksualinę prievartą prieš vaikus, tai visi yra labai dideli gynėjai ir skelbia Kryžiaus žygius prieš pedofilus, o kai reikia imtis būtinų, bet nebūtinai gal labai simpatiškų ar populiarių sprendimų, ypač artėjant rinkimams, ir kai daugelis Seimo narių tikisi, kad už juos bus agituojama iš bažnyčių altorių, tai išryškėja tikras Seimo narių veidas.”
Na, ir religinės bendruomenės ar bendrijos nėra atleistos nuo valstybės taisyklių laikymosi. Juk mums nekyla klausimas, jeigu kunigas viršija greitį, ar jis gali už tai gauti administracinę baudą. Man atrodo, kad tokį patį principą reikėtų taikyti ir šioje vietoje“, – komentavo Seimo narys.
Seimo sprendimą, kad šis siūlymas nereikalingas, T. V. Raskevičius vertina kaip veidmainystę. „Vertinu tai kaip apgailėtiną Seimo veidmainiavimą, nes, kai kalbame apie seksualinę prievartą prieš vaikus, tai visi yra labai dideli gynėjai ir skelbia Kryžiaus žygius prieš pedofilus, o kai reikia imtis būtinų, bet nebūtinai gal labai simpatiškų ar populiarių sprendimų, ypač artėjant rinkimams, ir kai daugelis Seimo narių tikisi, kad už juos bus agituojama iš bažnyčių altorių, tai išryškėja tikras Seimo narių veidas“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė Seimo narys T. V. Raskevičius.
Kunigas R. Urbonavičius: saugumo nebus per daug, bet reikia sutvarkyti teisinius dalykus
Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos vikaras, vienas iš viešąjį laišką Lietuvos vyskupams pasirašiusiųjų kun. ROBERTAS URBONAVIČIUS teigė, kad pats siūlymas nėra blogas, tačiau reikia išspręsti teisinius niuansus.
„Nesu nei teisininkas, nei kanonistas, tačiau bažnytinę teisę išmanantys žmonės sako, kad tai truputį kertasi su kanonais ir vadinamąja atskirtimi tarp Bažnyčios ir valstybės. Turbūt reikėtų šį dalyką išspręsti. Pats siūlymo principas yra geras, tačiau tai reikia teisiškai įforminti, kad nepažeistų nei vienos, nei kitos pusės interesų“, – tvirtino vikaras.
Pasak kun. R. Urbonavičiaus, Bažnyčia po įvairių skandalų bando tvarkytis, bet galbūt reikėtų labiau bendradarbiauti su išoriniu pasauliu.
„Tos priežiūros, žinoma, reikia. Iš kitos pusės, dabar Bažnyčia po visų skandalų bent bando tuos dalykus tvarkyti. Žinoma, galbūt reikėtų didesnio ir glaudesnio bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų ir Bažnyčios, kad tokie atvejai būtų užkardyti pagal visas teisines normas. Saugumo niekada nebus per daug ir viso to, kas prisidėtų prie to saugumo iš vienos ir kitos pusės – visa tai yra sveikintina“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentavo kunigas R. Urbonavičius.
“Jeigu mes pritartume šiems siūlymams, tai prieštarautų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei mūsų tarptautinėms sutartims su Šventuoju Sostu.”
Parlamentarė V. Aleknaitė-Abramikienė: Konstitucija neleidžia apeiti vyskupo
Konservatorė VILIJA ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ Seimo posėdyje sakė, kad toks siūlymas prieštarautų Lietuvos Konstitucijai ir tarptautinėms sutartims.
„Jeigu mes pritartume šiems siūlymams, tai prieštarautų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei mūsų tarptautinėms sutartims su Šventuoju Sostu. Visi suprantame, kad bet kur, taip pat ir bažnyčioje, vaikas gali susidurti su asmeniu, linkusiu nusikalsti, ir taip nutinka. Tačiau mes negalime priversti – bent jau Konstitucija neleidžia apeiti vyskupo ar kokių nors religinių bendrijų vyresniųjų sprendimo“, – Seimo posėdyje kalbėjo parlamentarė.
„Redakcija“: „Matyt, būsime praleidę, nuo kada religijos laisvė yra susijusi su laisve prievartauti vaikus?“
Tyrimo „Neleisk mūsų gundyti“ autoriai, kokybiškos žurnalistikos centras „Redakcija“, savo socialinio feisbuko tinklo paskyroje parašė, kad kalbama apie įvairių kanonų pažeidimą, tačiau nekalbama apie valstybės pareigą saugoti savo piliečius.
„Argumentai buvo, kad tai pažeis Kanonų teisę, tarptautinius susitarimus, Konstituciją. Nieko nekalbėta apie tai, kad vaikai yra valstybės piliečiai, o valstybė turi pareigą apsaugoti savo piliečius, nes pataisos tarsi ir neturėjo nieko bendro su tikėjimo reikalais ar aiškinimu, kaip Bažnyčia turi skleisti tikėjimo tiesas“, – tikina „Redakcija“.
Atsakydama į kai kurių Seimo narių kontrargumentus, esą siūlomos pataisos pažeistų religijos laisvę, „Redakcija“ kelia retorinį klausimą ir primena savo tyrime „Neleisk mūsų gundyti“ paviešintą faktą.
„Matyt, būsime praleidę, nuo kada religijos laisvė yra susijusi su laisve prievartauti vaikus? Kuo tai iš viso susiję su religijos laive, tikėjimu bei laisve pasirinkti tikėjimą ar netikėjimą? Tuo pat metu, pavyzdžiui, Panevėžio vyskupijoje iki šiol, taip pat ir su vaikais, dirba klebonas Vidmantas Kareckas, kuris Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas kaltu už dviejų pirmokių tvirkinimą. Nors po tyrimo paviešinimo praėjo beveik pusė metų, kunigas taip ir nebuvo nušalintas, ir vyskupija veiksmų nesiėmė. Net ir neskaičiuosime kunigų, kurie buvo nuteisti dėl vaikų pornografijos kaupimo. Bet kuriuo atveju Seimo nariai vakar nusprendė, kad tai ne valstybės, o tik vyskupų problema, ir valstybė čia kaip ir gali nusiplauti rankas“, – teigė „Redakcijos“ žurnalistai.
Teisininkas R. Aušrotas: valstybė negali reguliuoti Bažnyčios gyvenimo
Teisininkas RAMŪNAS AUŠROTAS, komentuodamas dienraščiui „Bernardinai.lt“ situaciją, paragino įsigilinti į siūlymą.
„Pirmiausia reikia gerai suprasti Raskevičiaus ir kitų Seimo narių iniciatyvos esmę. Įstatymai ir dabar draudžia visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso, dirbti ar užsiimti savanoriška veikla su vaikais, jei asmuo buvo pripažintas kaltu už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, tiek už seksualinį vaiko išnaudojimą, tiek už jo išnaudojimą pornografijai, tiek už disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas. Tokia nuostata yra įtvirtinta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnyje. Šis darbo su vaikais apribojimas galioja visose, tiek valstybinėse, tiek privačiose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kurios teikia bet kokias paslaugas vaikui – ar tai būtų socialinės, ar švietimo, ar sporto, ar poilsio, ar sveikatos priežiūros paslaugos. Visa tai jau yra“, – komentavo R. Aušrotas.
Jo teigimu, kunigas, kaip valstybės pilietis, turi laikytis visų šalies įstatymų, ir jis neturi jokių išimčių. Jei jis vairuoja išgėręs, netenka teisių, jei nori įsidarbinti mokykloje mokytoju – turi atitikti mokytojams keliamus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Taigi čia, R. Aušroto įsitikinimu, nieko išgalvoti nereikia.
“Seimo nariai užmiršta, kad Katalikų Bažnyčia nėra paprastas juridinis asmuo, veikiantis valstybės teritorijoje. Tai tarptautinės teisės subjektas, turintis savo jurisdikciją, savo teisę, su kuriuo santykiai reguliuojami susitarimais. Viena valstybė negali nustatyti kitai valstybei, kaip jos viduje tvarkytis.”
„Įstatymo projekto adresatas – ne fiziniai, o juridiniai asmenys. Pataisa siekiama išplėsti ne fizinių, o juridinių asmenų subjektų (juridinių asmenų) sąrašą, kurių veikloje būtų privaloma taikyti reikalavimą, kad asmuo nebūtų baustas už seksualinį piktnaudžiavimą ir panašius dalykus, įtraukiant ir religines bendruomenes bei bendrijas.
Taigi, įtraukus į įstatymą juridinius asmenis (ne fizinius), išplečiama valstybės jurisdikcija Bažnyčios viduje. Pagal pataisą valstybė iš esmės spręstų, kaip parapijoje organizuoti darbą su jaunimu ir kokių apsaugos priemonių imtis, kokius reikalavimus nustatyti. O Bažnyčios viduje tai gali nustatyti tik Kanonų teisė“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ aiškino R. Aušrotas.
Jo teigimu, galima kelti klausimų dėl Kanonų teisės atitikimo šiandien. „Taip, galima sakyti, kad Kanonų teisė neatitinka nūdienos iššūkių, netinkamai veikia ar nėra tinkamai taikoma. Bet tai niekaip nesuteikia teisės valstybei kištis į Bažnyčios jurisdikciją ir įstatymais iš viršaus reguliuoti vidaus reikalus kaip sovietinėje Lietuvoje ar dabartinėje Kinijoje. Tokiu būdu yra pažeidžiamas valstybės ir Bažnyčios atskirumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto tarptautinėje sutartyje.
Seimo nariai užmiršta, kad Katalikų Bažnyčia nėra paprastas juridinis asmuo, veikiantis valstybės teritorijoje. Tai tarptautinės teisės subjektas, turintis savo jurisdikciją, savo teisę, su kuriuo santykiai reguliuojami susitarimais. Viena valstybė negali nustatyti kitai valstybei, kaip jos viduje tvarkytis. Jei padės analogija, tai įsivaizduokime, kad kokia Švedija priima įstatymą dėl aborto moters pasirinkimu ir į jį įtraukia, kad jis bus taikomas ir Lenkijai (nes dabar Lenkija neleidžia aborto moters pasirinkimu). Akivaizdu, kad pati Lenkija savo viduje šį klausimą turi susireguliuoti. Panašiai yra ir kalbant apie valstybės ir Katalikų Bažnyčios santykius“, – komentavo teisininkas.
Anot jo, galima kelti hipotetinį klausimą: jei Bažnyčia nesusitvarko savo viduje, tai kodėl negali valstybė ateiti ir sutvarkyti šiuos dalykus? Panašiu požiūriu, R. Aušroto žodžiais, Prancūzijos didžiosios revoliucijos metu vadovavosi revoliucionieriai, kurie manė, kad moterų katalikių vienuolijos iš tiesų yra represinės struktūros, ir priėmė įstatymus, kuriais remiantis jos buvo išformuotos.
„Problemų yra ne tik Katalikų Bažnyčioje, bet ir mūsų valstybėje. Kas būtų, jei dabar Katalikų Bažnyčia sakytų: žiūrėkite, nesusitvarkote švietimo srityje? Taigi mes ateiname, perimsime švietimą į savo rankas ir įvesime ten tvarką. Taip nedaroma“, – aiškino teisininkas R. Aušrotas.
“Nustokime dangstyti, teisinti seksualinius grobuonis, mažinti jų nusikaltimų žalą. Aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip galima surasti kokių nors aukštesnių tikslų, kuriais būtų bandoma pridengti akivaizdžiai seksualinių sutrikimų, priklausomybę nuo perkamo sekso, pornografijos turinčių asmenų veiksmus tikinčiųjų bendruomenėje.”
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė K. Mišinienė: mums labiau rūpi nusikaltėliai negu aukos
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė KRISTINA MIŠINIENĖ dienraščiui „Bernardinai.lt“ minėjo palaikanti įstatymų, apsaugančių vaikus ir ne tik, tikslinimą, ir akcentavo, kad visuomenėje didesnis rūpestis teikiamas nusikaltėliams, o ne aukoms.
„Palaikyčiau įstatymų, apsaugančių vaikus, pažeidžiamus suaugusiuosius nuo išnaudojimo, griežtinimą, tikslinimą. Pastebiu, kad diskusijose apie tai kol kas mūsų šalyje vyrauja labiau rūpestis dėl nusikaltimą darančių asmenų – „o kaip jie jausis, tik neperspauskime“, baimė pažeisti kokią nors hierarchinę sistemą, bet pačios aukos, nukentėjusieji mums atrodo kaip abstrakčios būtybės, kažkas labai toli nuo mūsų“, – mintimis dalinosi K. Mišinienė.
Ji teigė nesuprantanti, kaip įmanoma rasti pateisinimų seksualiniams nusikaltimams. „Pasakysiu atvirai – nustokime dangstyti, teisinti seksualinius grobuonis, mažinti jų nusikaltimų žalą. Aš nuoširdžiai nesuprantu, kaip galima surasti kokių nors aukštesnių tikslų, kuriais būtų bandoma pridengti akivaizdžiai seksualinių sutrikimų, priklausomybę nuo perkamo sekso, pornografijos turinčių asmenų veiksmus tikinčiųjų bendruomenėje“, – komentavo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
Ji teigė kalbanti apie sutrikimus, kurie stebuklingu būdu neišgaruoja gėdinant, moralizuojant, išsiunčiant žmogų gyventi į kitus namus kitame mieste ir kt. Deja, anot jos, nesant rimtos – medikamentinės, psichoterapinės, dvasinės – pagalbos, impulsai anksčiau ar vėliau paima viršų, žmogus vėl kompulsyviai ieško jį jaudinančių vaizdų, ieško jam draudžiamos vaikų ar suaugusiųjų draugijos, vėl „aš tik vieną kartą, aš tik trumpai, šį kartą pasistengsiu nenuskriausti…“
„Tikrai nesu už tai, kad seksualinius nusikaltėlius reikia nuvesti prie skardžio ir nustumti žemyn. Beje, tarp mūsų yra nemažai vyrų, o ir moterų, kurie kasdien kovoja dėl savo impulsų suvaldymo, jie kaunasi iš visų jėgų, kad neperžengtų raudonos linijos, už kurios jau nėra kelio atgal. Jokia paslaptis, kad mūsų sveikatos, socialinėje sistemose nėra numatyta jokia apčiuopiamesnė pagalba tiems, kas nori gyti nuo minimų sutrikimų, paprastai tai paliekama paties žmogaus pastangoms ir motyvacijai“, – tvirtino Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė.
K. Mišinienė kviečia nebetoleruoti raudoną liniją peržengusių dvasininkų veiksmų. „Labai visus kviesčiau nustoti romantizuoti ar racionalizuoti nusikaltusių dvasininkų veiksmus. Nepalikime jokiems tarpininkams spręsti – verta ar neverta pranešti apie įvykius teisėsaugai, nuteistas nusikaltėlis turi netekti bet kokios prieigos prie pažeidžiamų grupių. Klausiate, kiek tai realiai padės stabdyti tokius nusikaltimus? Nežinau. Bet matau tą, kad ir nedidelį, netylėjusių, prabilusių aukų, jų artimųjų triumfą – be abejo, tai išgelbėjo potencialius nukentėjusiuosius nuo siaubingų išgyvenimų ir nutiesė kelią taip mūsų trokštamo teisingumo link“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ sakė K. Mišinienė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2024-07-09, https://www.bernardinai.lt/siulymas-neleisti-dirbti-su-vaikais-del-seksualiniu-nusikaltimu-kaltiems-dvasininkams-valstybe-negali-spresti-uz-baznycia/