Lietuvai reikalingas sisteminis požiūris į prekybos žmonėmis bylų tyrimą bei nagrinėjimą, požiūrio į aukas pokyčiai, pagalbos nukentėjusiems sistema bei bendri pareigūnų, prokurorų ir teisėjų mokymai.
Tokios nuomonės vyravo vakar vykusioje Lietuvos apeliacinio teismo inicijuotoje apskritojo stalo diskusijoje „Prekyba žmonėmis: naujos formos ir teisėsaugos vaidmuo ginant nukentėjusiojo interesus“.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Algimantas Valantinas pabrėžė, jog Lietuva visų pirma – prekybos žmonėmis kilmės šalis. Anot jo, būtina keisti požiūrį į nukentėjusius asmenis, pagalbos jiems sistemą ir labiau išnaudoti įstatymuose numatytus instrumentus, pvz., nuotolinių apklausų galimybes, neseniai atsiradusį lydinčio asmens institutą ir pan. Pasak pirmininko, tokios kategorijos bylas nagrinėjantis teisėjas privalo plačiai mąstyti, giliai suvokti šio reiškinio atsiradimo priežastis, paplitimą, pavojingumą, o tai leistų turėti tvirtesnį pagrindą vertinant surinktus įrodymus. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos Laimos Garnelienės nuomone, Lietuvoje trūksta bendro policijos, prokuratūros ir teismų požiūrio į prekybos žmonėmis reiškinį ir su tuo susijusių bylų tyrimą bei nagrinėjimą. Anot teisėjos, būtina bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios šiuo metu stipriai prisideda prie pagalbos aukoms, taip pat formuoti bendrą valstybės institucijų požiūrį į aukos statusą, kvalifikavimo problematiką šios kategorijos bylose.
Lietuvos Caritas, programos „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms” vadovė Kristina Mišinienė sakė, jog dauguma prekybos žmonėmis aukų ir kaltinamųjų šiuo nusikaltimu – regionų gyventojai, todėl valstybėje būtina kurti vieningą socialinę infrastruktūrą. Diskusijos dalyvė, pasidžiaugusi, kad situacija Lietuvoje dėl ikiteisminių tyrimų, teisminių tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo per pastarąjį dešimtmetį keitėsi teigiama linkme, akcentavo, jog vis dar būtina imtis kompleksinių priemonių keičiant teisėsaugos institucijų požiūrį į aukas, koreguojant pareigūnų elgesį, o taip pat gerinant nukentėjusiųjų apklausų kokybę. K. Mišinienė mano, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis yra aukos išgijimo pradžia ir aiški žinutė jam, kad asmuo, kuris nusikalto, neliks nenubaustas – teisingumas bus įvykdytas.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio nuomone, šio reiškinio problema – jo latentiškumas ir ilgas baudžiamasis procesas. Pareigūnas pasiūlė svarstyti įvairių pareigūnų, tyrusių bylą iki jai patenkant teisman, liudijimų galimybę, nepaliekant visos įrodinėjimo naštos tik aukai ir neformalizuojant jos vaidmens. Kaip ir kiti pasisakiusieji, E. Šileris pabrėžė socialinės integracijos poreikį, kad aukos kuo rečiau sugrįžtų į aplinką, kurioje nebūtų pasinaudojama jų pažeidžiamumu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas dr. Aurelijus Gutauskas sako, jog prekybos žmonėmis nusikaltimų atskleidimas darosi vis sudėtingesnis, kadangi kaltininkai naudoja naujas verbavimo formas ir pan. Tačiau, pasak teisėjo, tokios bylos tiriamos vis geriau, ir tai nulemia geresnis pareigūnų suvokimas apie šį reiškinį, taip pat atliekami moksliniai tyrimai, nevyriausybinių organizacijų įdirbis, aktyvėjanti švietėjiška veikla, žiniasklaidos dėmesys, o taip pat ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais pasibaigiančios bylos.
Anot Generalinės prokuratūros prokuroro Arūno Meškos, anksčiau buvusi prekybos žmonėmis kilmės šalimi, Lietuva tampa ir tikslo šalimi, pvz., siuvyklų, statybų sektoriuose. Reaguodama į poreikius, prokuratūra yra parengusi ir naudoja rekomendacijas, kaip atpažinti prekybos žmonėmis aukas; toks metodinis leidinys prisideda formuojant vieningesnį požiūrį į šios kategorijos bylų ikiteisminį tyrimą.
Advokato Rolando Tilindžio nuomone, prekybos žmonėmis bylose pernelyg susikoncentruojama į aukos parodymus, kuriems pakitus, bylos likimas pakimba ore. Anot advokato, visų pirma būtina bylas tinkamai parengti teismui, užtikrinti pareigūnų liudijimus ir nepalikti nukentėjusiųjų gynybos jiems patiems – yra prasmės galvoti, kaip panaudoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą ginant nukentėjusiųjų interesus ar kurti kitokią teisinės pagalbos sistemą prekybos žmonėmis aukoms.
Lietuvos apeliacinio teismo vadovas A. Valantinas renginio pabaigoje sakė tikintis, kad problemų gvildenimas neapsiribos vien šia diskusija, bet išsiplės į regionus ir prisidės prie reikalingų pokyčių.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Publikuota: 2016-10-12, http://www.apeliacinis.lt/lt/naujienos/reikalingas-sisteminis-poziuris-zgp7.html