REALYBĖ, KURI ŠOKIRUOJA: AUKLĖTOJAI NEKALTI, KAD VAIKŲ CENTRE TVIRKINO IR FILMAVO PAAUGLIUS („WWW.DELFI.LT”, 2018-07-07)

Vaikų socializacijos centro darbuotojai, turintys prižiūrėti įvairių problemų keliančius nepilnamečius, negali prisiimti atsakomybės, jeigu šie, net neiškėlę kojų iš antraisiais namais tapusios įstaigos, įvykdys nusikaltimą. „Vaikų socializacijos centras nėra įkalinimo įstaiga“, – pažymėjo teismas.

Tokį išaiškinimą Vilniaus apygardos teismas pateikė byloje, kuri buvo iškelta dabar jau veiklą nutraukusiam vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ – du buvę įstaigos auklėtiniai siekė, kad centro vadovybė prisiimtų atsakomybę už jų atžvilgiu įvykdytą baisų nusikaltimą, kai jie buvo tvirkinami ir filmuojami.

Teisėjai nutarė, kad atsakomybę dėl įvykdyto nusikaltimo turi prisiimti tik jį padarę asmenys, tuo metu vaikų socializacijos centrui negali būti taikoma jokia atsakomybė, nes „Širvėna“ – ne kalėjimas, jos patalpos nėra uždaros ir izoliuotos nuo kitų.

„Centras negali varžyti savo auklėtinių teisių ir laisvių laisvai judėti tiek centro viduje, tiek ir už jo ribų, negali turėti patalpų su grotomis, nes tai yra tik speciali auklėjamojo pobūdžio institucija, o ne įkalinimo ar panašaus pobūdžio įstaiga, kurioje būtų taikomos prievartos priemonės“, – paskelbė vaikų socializacijos centrui iškeltą bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.

Turės susimokėti, nes bylą pralaimėjo

Trijų teisėjų kolegija paliko galioti anksčiau paskelbtą apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvusių centro auklėtinių ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos buvo patenkintas tik iš dalies: teismas nutarė žalą priteisti tik iš dėl nusikaltimo nuteisto centro auklėtinio Modesto B. – vienam vaikinui nurodyta sumokėti 3, o kitam – 4 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.

Tačiau Modestas B. pinigų neturi ir nežinia, kada atlygins šią žalą – vaikinas šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Jis siekė, kad būtų panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas – esą žalą privalo atlyginti ne jis, tvirkinęs nepilnamečius, o centras, nekontroliavęs jame gyvenančių vaikų.

Teismo sprendimą apeliacine tvarka skundė ir nukentėjusieji vaikinai – jie buvo įsitikinę, kad socializacijos centras „Širvėna“ jiems turi atlyginti po 15 tūkst. Eur. Kadangi jų ieškinys prieš centrą buvo atmestas kaip nepagrįstas, teismas nurodė padengti bylinėjimosi išlaidas – apylinkės teismas nurodė sumokėti beveik tūkstantį eurų, o apygardos teismas – dar beveik 700 Eur.

Apeliacinio skundo įteikimas papildomai kainavo ir Modestui B. – iš jo apygardos teismas priteisė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 179 Eur žyminį mokestį valstybei, kurio sumokėjimą anksčiau buvo atidėjęs apylinkės teismas.

Bylą išnagrinėję teisėjai pabrėžė, kad tuo metu, kai veikė centras, jame buvo vykdomos įvairios auklėjamojo pobūdžio priemonės, organizuotas vaikų užimtumas ir pozityvus ugdymas. Tačiau, kaip pažymima sprendime, centras „turi pareigą tinkamai priemones vykdyti, bet neturi pareigos besąlygiškai jomis pasiekti konkretų rezultatą“.

„Centro tikslas – jame gyvenančių auklėtinių tinkamas ugdymas, pozityvus jų asmeninių savybių keitimas, tai yra tęstinis, ilgai trunkantis procesas, kurio rezultatas priklauso ir nuo paties auklėtinio, jo ankstesnių patirčių, – pažymėjo teismas. – Modesto B. elgesį buvo bandoma koreguoti tiek skatinant už teigiamus pokyčius, tiek taikant nuobaudas už prasižengimus, tačiau jis negalėjo būti izoliuotas nuo kitų auklėtinių, nes centre auklėtiniai gyvena bendrai, grupėmis dalyvauja užsiėmimuose, jie nėra ir negali būti visiškai atskirti vienas nuo kito, nes tai yra jų auklėjimo (socializacijos) dalis.“

Teismas taip pat pažymėjo, kad centro patalpos (išskyrus dušus ir miegamuosius kambarius) buvo stebimos vaizdo kameromis, o kompiurinėje klasėje, kur vaikai buvo tvirkinami, tuo metu nebuvo auklėtojo, tačiau vienas iš centro auklėtinių specialiai saugojo duris, kad niekas neateitų ar įspėtų kitus apie ateinantį auklėtoją.

Prie kiekvieno vaiko auklėtojo nepastatysi

„Fiziškai neįmanoma užtikrinti, kad vienas suaugęs asmuo būtinai būtų su kiekvienu auklėtiniu, jį matytų ir prižiūrėtų“, – teismas nurodė, kodėl nemato centro darbuotojų kaltės.

Be to, anot teisėjų, ir patys vaikai turi pareigas: „Centro sėkmė priklauso ne tik nuo jo tinkamo pareigų atlikimo, bet ir nuo pačių auklėtinių požiūrio, noro keistis ir pan., tuo metu bylos duomenys tvirtina, kad Modestas B., atvykęs į „Širvėną“, savo požiūrio ir elgesio nepakeitė, toliau buvo linkęs į nusikalstamas veikas.“

Biržų rajone esančiam vaikų socializacijos centrui „Širvėna“ bylą dėl žalos atlyginimo iškėlė dabar jau pilnametystės sulaukę jaunuoliai – ieškinyje teismui nurodė, kad socializacijos centro vadovai jiems neužtikrino saugios aplinkos, neužkirto kelio nusikaltimams, o priešingai – nusikalsti linkusiems paaugliams leido lavinti savo kriminalinius polinkius.

Nukentėjusieji teigė, kad tuo metu, kai buvo panaudota prievarta, jie buvo itin pažeidžiamos asmenybės, nepilnamečiai, jų socialinis pritapimas ir įgūdžiai buvo itin menki, o dėl ilgą laiką patiriamo psichologinio ir fizinio smurto patyrė gausybę dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų ir pažeminimų.

„Seksualinių veiksmų atlikimas buvo vienas iš didžiausių sukrėtimų mūsų gyvenime, tai ne tik tuo metu sužalojo mūsų psichinę būseną, bet ir paliko neišdildomų pėdsakų psichikai ir vystymuisi“, – teismui nurodė vaikinai. Jų teigimu, visi centro auklėtiniai buvo priklausomi nuo auklėtojų, kurie įstaigoje privalėjo užtikrinti jų saugumą.

Reikalavo susimokėti „už stogą“, o paskui išsityčiojo

Jaunuoliai ieškinį pareiškė po įvykių, nutikusių dar 2013 m. liepą – vienas šešiolikmečių net vienuolika dienų buvo terorizuojamas kito auklėtinio Modesto B., kuris jį vertė perduoti pinigus „už stogą“.

O liepos 25 d. pavakarę Modestas B. terorizuojamą nepilnametį ir kitą centro auklėtinį privertė kitų vaikų akivaizdoje masturbuotis, o paskui tarpusavyje atlikti seksualinius oralinio pobūdžio veiksmus. Ne kartą – duše ir kompiuterių klasėje.

Maža to, terorizuojamas vaikas dar tai turėjo ir nufilmuoti. Šį įrašą Modestas B. ketino išplatinti internete. Laimei, nesuspėjo.

Apie tai, kad patyrė prievartą, vienas nepilnamečių socializacijos centro auklėtojai išdrįso papasakoti tik kitos dienos rytą – atėjęs į jos kabinetą šešiolikmetis pasakė, kad nori pasikalbėti.

„Jis buvo susijaudinęs, jautėsi nepatogiai, o kai papasakojo, kas nutiko, sakė, kad bijojo kreiptis pagalbos, nes jam grasino, sakė, jog bus sudaužytas, bijojo vaikų keršto“, – policijai yra nurodžiusi viena socializacijos centro auklėtoja.

Pasak jos, iš dviejų auklėtinių pasityčiojęs Modestas B. tądien buvo uždarytas į vadinamąjį apmąstymų kambarį – čia jis pasiprašė pats. O kai auklėtoja norėjo su juo pasikalbėti apie išvakarėse nutikusius įvykius, jaunuolis sutiko kalbėti tik su sąlyga – kad visada gyvens apmąstymų kambaryje.

„Šią sąlygą užtikrinau ir jis tada patvirtino, kad tai yra tiesa, ką sakė vienas nukentėjusiųjų“, – teigė auklėtoja.

Apie tai, kas įvyko centre, pedagogė informavo tuo metu atostogaujančią direktorę – buvo priimtas sprendimas apie įvykį pranešti ne tik vaiko teisių tarnyboms, bet ir policijai. Dėl šio įvykio policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o vėliau Modestas B. nuteistas – jam skirta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vienas vaikų socializacijos centro „Širvėna“ darbuotojų, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sakė, kad dėl šio įvykio Švietimo ir mokslo ministerija buvo atlikusi tyrimą, tačiau, kaip pažymėjo tuometė centro direktorė Laima Vaičienė, dėl to niekas nebuvo nubaustas.

Vaikus tvirkinęs nusikaltėlis: kalti auklėtojai

Atsiliepime teismui centro vadovybė nurodė, kad įvykis, kai vaikai buvo tvirkinami, tebuvo vienetinis, o vaizdo įrašas niekur nepaviešintas.

„Abu nukentėjusieji dar iki patekimo į „Širvėnos“ centrą turėjo elgesio, socialinių įgūdžių, sveikatos problemų, tad jeigu jie šiuo metu turi kokių nors emocinių, psichologinių sutrikimų, yra didelė tikimybė, kad tokie sutrikimai galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių“, – atsakomybės dėl buvusių auklėtinių patirtos žalos kratėsi centro vadovybė.

Nors ir buvo nuteistas dėl panaudotos seksualinės prievartos prieš nepilnamečius, buvęs centro auklėtinis Modestas B. manė, kad žalą jo padaryto nusikaltimo aukoms privalo atlyginti ne jis pats, o jį prižiūrėjęs socializacijos centras.

„Į centrą atvykau ne savo noru, čia visą laiką buvo griežta tvarka ir kontrolė, – teismui nurodė Modestas B. – Manau, kad centras pažeidė pareigas ne tik nukentėjusiųjų, bet ir mano atžvilgiu, nes neužtikrino saugios aplinkos centro auklėtiniams, taip pat netinkamai auklėjo, kontroliavo ir prižiūrėjo.

„Jeigu auklėtojas, turintis pareigą prižiūrėti vaikus, nebūtų vaikų palikęs be priežiūros, šis nusikaltimas nebūtų įvykęs“, – aiškino jis.

Mano, kad bando apsaugoti valstybę

Buvusiems vaikų socializacijos centro auklėtiniams advokatą samdžiusio Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė neslepia, kad tikėjosi visiškai kitokio teismo sprendimo. Ji mano, kad bylą nagrinėjęs teismas greičiausiai neįsigilino į situaciją, o tokio pobūdžio bylas nagrinėjantiems teisėjams trūksta psichologinių žinių.

„Tokią Vilniaus apygardos teismo nutartį mes laikome iškreipta teisingumo grimasa, – sakė K. Mišinienė. – Nesuprantame, galbūt gerbiamos teisėjos neturėjo laiko įsigilinti į reikalo esmę, o gal būt buvo labai svarbu „solidarizuotis“ su žemesnės instancijos teisėju? O gal tiesiog – iš principo – „kažkokie“ vaikinukai nelaimės prieš valstybę? Nes teisėjų kolegijos argumentai, mūsų centro nuomone, yra apgailėtini, tiesiog „nusprendžiau, kad uždaras centras, į kurį patenkama tik teismo sprendimu ir iš kurio negali niekas pasitraukti net jei kyla grėsmė, neprivalo užtikrinti auklėtinių saugumo“. Ciniškai skamba ir apie vaikinų patirtos traumos – vertimo santykiauti aplink staugiant susibūrusiai kankintojų grupei – „momentiškumą“ ir nepalikimą gilesnių pėdsakų aukų psichikoje.

„Tokią Vilniaus apygardos teismo nutartį mes laikome iškreipta teisingumo grimasa, – sakė K. Mišinienė. – Nesuprantame, galbūt gerbiamos teisėjos neturėjo laiko įsigilinti į reikalo esmę, o gal būt buvo labai svarbu „solidarizuotis“ su žemesnės instancijos teisėju? O gal tiesiog – iš principo – „kažkokie“ vaikinukai nelaimės prieš valstybę? Nes teisėjų kolegijos argumentai, mūsų centro nuomone, yra apgailėtini, tiesiog „nusprendžiau, kad uždaras centras, į kurį patenkama tik teismo sprendimu ir iš kurio negali niekas pasitraukti net jei kyla grėsmė, neprivalo užtikrinti auklėtinių saugumo“. Ciniškai skamba ir apie vaikinų patirtos traumos – vertimo santykiauti aplink staugiant susibūrusiai kankintojų grupei – „momentiškumą“ ir nepalikimą gilesnių pėdsakų aukų psichikoje.

Ką galime į tai atsakyti – gerbiamos teisėjos, gal reikia bandyti daugiau psichologinių žinių įgyti, daugiau pabendrauti su specialistais, puikiais psichologais, dirbančiais jūsų teisme? Nes mūsų 18 metų darbo praktika vienareikšmiškai teigia, kad tokie traumuojantys įvykiai neretai turi esminę įtaką

Kristina Mišinienė© DELFI / Šarūnas Mažeika Ką galime į tai atsakyti – gerbiamos teisėjos, gal reikia bandyti daugiau psichologinių žinių įgyti, daugiau pabendrauti su specialistais, puikiais psichologais, dirbančiais jūsų teisme? Nes mūsų 18 metų darbo praktika vienareikšmiškai teigia, kad tokie traumuojantys įvykiai neretai turi esminę įtaką jaunų žmonių gyvenimuose, „neišdyla“ niekada, įstumia į nevilties ir negatyvo spąstus.“

K. Mišinienė neslėpė, kad nors teismo sprendimas ir įsiteisėjo, jis vis tiek bus skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Autorius: Dainius Sinkevičius

Publikuota: 2018m. liepos 7d.,