Po daugybę metų Pravieniškių pataisos namuose trukusių patyčių ir prievartavimų prabilęs buvęs nuteistasis Jonas, kurio pragariška gyvenimo istorija pasakojama dokumentiniame filme „Pravieniškių mafija“, vėl bus kviečiamas į apklausas – Kauno prokurorai persigalvojo ir nutarė atnaujinti prieš du mėnesius nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl jam padarytos skriaudos.
Nutarimą atnaujinti tyrimą ir pavesti išsiaiškinti svarbias, bet per pusantrų metų neištirtas aplinkybes nusprendė Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė Raimonda Jačiauskienė, išnagrinėjusi buvusiam nuteistajam atstovaujančio advokato Daliaus Poviliaus skundą.
Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti kitam prokurorui – tai jau trečiasis prokuroras šioje rezonansinėje byloje. Apie tai taip pat pranešta anksčiau įtariamaisiais buvusiems trims asmenims – jie neigė, kad nuteistąjį seksualiai prievartavo.
Buvusiu kaliniu dabar rūpinasi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI). Jo vadovė Kristina Mišinienė neslėpė, kad su nerimu laukė Kauno prokuratūros sprendimo.
„Šio nusikaltimo tyrimas mums – tas lakmuso popierėlis, kuris parodys, kur šiandien yra mūsų šalis, įgyvendinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją“, – sakė ji.
Nors nusikaltimų, kurie daugybę metų buvo daromi Pravieniškių pataisos namuose, tyrimą kontroliuos ir jam vadovaus kitas prokuroras, tačiau tyrimą ir toliau atliks pataisos namų kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai – tie, kurie ir turėjo užtikrinti, kad niekas įkalinimo įstaigoje nebūtų skriaudžiamas, žalojamas, reketuojamas ar seksualiai prievartaujamas. Tie, kurie daugybę metų kriminalinių grupuočių lyderiams leido neoficialiai vadovauti pataisos namams, – juk ir „Pravieniškių mafijos“ istorija buvo atskleista, kai tyrimą iš Pravieniškių žvalgybininkų ir Kauno prokurorų perėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnai.
„Gerai suprantame, jog neužtenka kankinto nuteistojo dejonių, mūsų piktinimosi palankiomis sąlygomis įkalinimo įstaigoje prievartauti ir žeminti, – reikia įrodymų, – sakė K. Mišinienė. – O šiuos reikia surinkti. Pasakysiu nuoširdžiai: toks elgesys su galinčiais patvirtinti nukentėjusiojo pasakojimą įrodymais – dingę ar ne visi įrašai medicininėje knygelėje, gydytojo „nesakysiu jums“ ir pan. – man kelia siaubą. Arba – įkalinimo įstaigos pareigūnų tvirtinimas, jog jie nieko negirdėję apie galimą seksualinę prievartą prieš nuteistąjį, kai tos pačios įstaigos medicinos personalas užfiksuoja tokią prievartą. Kas tai, jeigu ne beprecedentė savivalė, absoliuti galia trypti silpnesnį?“
KOPŽI vadovė neslepia, kad per daugybę savo darbo metų matė šimtus nuskriaustų žmonių, tačiau tai, ką išvydo su Jonu apsilankiusi Pravieniškių pataisos namuose, iki šiol negali pamiršti.
„Vienas sunkiausių išbandymų mūsų darbinėje praktikoje buvo lydėti šį visiškai sužalotą žmogų, kad atpažintų jo prievartavimo vietas Pravieniškių pataisos namuose, – prisipažino K. Mišinienė. – „Štai čia, dušuose, tualetuose, po laiptais, sandėliuke, – vieni laikydavo užrėmę duris, kiti suspaudę mano galvą…“ – sunkiai kalbėjo vyras, o mums, lydėjusioms jį su būriu pareigūnų, švilpiant įsiaudrinusiems žiūrovams, atrodė, jog šis kančios kelias niekad nesibaigs.“
Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio prievartavimo policijoje buvo pradėtas dar 2019 m. vasarį, kai KOPŽI darbuotojų paragintas buvęs nuteistasis Jonas nutarė nebetylėti. Kadangi nusikaltimai padaryti įkalinimo įstaigoje, policija medžiagą persiuntė į Kaišiadorių prokuratūrą – tą pačią, kurios prokurorai daugybę metų net nepastebėdavo, kokį pragarą pataisos namuose patiria su nusikalstamomis grupuotėmis nesusiję ir pirmą kartą už grotų patekę kaliniai. Tiems patiems Kaišiadorių prokurorams, kurie net neprieštaraudavo, jog nusikaltimus „zonoje“ darančius, tačiau dokumentuose labai pavyzdingus „Pravieniškių mafijos“ šulus teisėjai anksčiau laiko išleistų į laisvę.
Šio ikiteisminio tyrimo metu buvęs nuteistasis Jonas pasakojo tai, ką Pravieniškių pareigūnai žinojo daugybę metų, – vos patekęs į pataisos namus jis taip pat sulaukė reikalavimo sumokėti už gyvenimą, nes kitaip buvo grasinama pažeminti iki žemiausios nuteistųjų kastos.
Kadangi Jonas pinigų neturėjo, kaliniai prieš jį naudojo ne tik fizinį smurtą, bet ir seksualinę prievartą. Ir tai tęsėsi daugiau kaip 9 metus – visą tą laiką, kai nuteistasis atliko jam teismo skirtą bausmę. Per apklausą Jonas nurodė tris asmenis, kurie jį prievartaudavo ir grasindavo, jog jį suluošins ir padarys neįgalų, jeigu tik šis kam nors pasiskųs.
Taip pat nurodė ir pareigūnus, kurie tai žinojo ir kurių pagalbos ne kartą prašė, o kai šie nesureagavo, net į Kalėjimų departamentą laišką parašė maldaudamas perkelti kalėti į kitą įkalinimo vietą – net sutiko kalėti pačiomis griežčiausiomis kalėjimo sąlygomis. Tačiau departamento vadovybė nurodė, kad toks prašymas gali būti tenkinamas tik „išimtiniais atvejais“, o šis atvejis tikrai ne toks, ir Jonui vėl pasiūlė kreiptis į tuos pačius jo saugumo užtikrinti negalinčius ir nieko nematančius Pravieniškių pareigūnus.
Ikiteisminio tyrimo metu Pravieniškių tyrėjai apklausė nuteistuosius, kurie tuo metu kalėjo su Jonu, taip pat pareigūnus, kurie buvo atsakingi už kalinių priežiūrą, tačiau nė vienas nepatvirtino, jog būtų žinojęs, kad nukentėjusiuoju pripažintas Jonas būtų buvęs seksualiai išnaudojamas. O kai kurie jų net savo apklausos protokoluose primygtinai pabrėždavo, kad Jono niekas neskriaudė, nors taip pat nurodydavo, jog nieko apie tai, kad šis patyrė prievartą, nežinojo.
Kad seksualiai prievartavo ir tyčiojosi iš nuteistojo, neprisipažino ir įtariamaisiais patraukti trys vyrai. Tiesa, vienas jų prisiminė, kad kartą Jonas jam buvo pasiskundęs, jog yra prievartaujamas kito nuteistojo (vieno iš trijų įtariamųjų).
„Manau, kad jis tai man pasakojo tikėdamasis, jog jam padėsiu ir kartu nueisiu pas pareigūnus, bet aš juo nepatikėjau – juk tas kalinys kalėjo bachūrų būryje ir ten tokie dalykai kaip vyro santykiavimas su vyru yra neįmanomi“, – sakė tuo metu įtariamuoju patrauktas vyras.
Šis įtariamasis kategoriškai neigė, jog kalinį ne tik prievartavo, bet ir jam į išeinamąją angą sugrūdo medvaržčių – esą tai šis padarė pats, nes norėjo, jog iš Pravieniškių būtų pervežtas į Lukiškes.
Kitas įtariamasis irgi kategoriškai kratėsi įtarimų, o jo sesuo, sužinojusi apie broliui mestus kaltinimus, ėmė Jonui rašyti žinutes ir prašė atleisti, net finansinę paramą pasiūlė, bet už tai prašė pasirašyti susitaikymo protokolą. Jo taip ir nepasirašė – brolis įtikino, jog yra nekaltas.
Trečias įtariamasis Pravieniškių pataisos namuose buvo įkalintas dėl prieš mažametį panaudotos seksualinės prievartos. Vienai politinei partijai priklausęs vyras aiškino, kad išvis nieko negali pasakyti, nes su nukentėjusiuoju pataisos namuose beveik nebendravo.
Bet kad Jono teiginiai apie patirtą prievartą yra ne iš piršto laužti, vis dėlto kai kurie nuteistieji patvirtino – esą pataisos namuose sklido kalbos, kad kalinys yra prievartaujamas.
Tuo metu buvusio kalinio ligos istoriją apžiūrėję pareigūnai surado įrašų, kurie patvirtina, kad įvykių Pravieniškėse išties būta.
„Skriaudžiamas kitų kalinių, buvo prievartaujamas sekmadienį, nenori daug pasakoti, nes bijo pasekmių“, – viename ligos įraše nurodė tuo metu Pravieniškėse dirbęs gydytojas Benjaminas Saveras.
Kitame šio gydytojo įraše taip pat užsimenama apie baisius įvykius: „Kasdien vis naujų kankinimų prisigalvoja būrio nariai – prišlapina į patalynę, muša, mėgina išprievartauti. Bijo būti būryje, nes 1–2 val. nakties varo į tualetą, kur prievartauja. Nuolat iš jo tyčiojasi, neleidžia net pavalgyti.“
Gydytojas taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo būklė yra bloga, – kalbėdamas jis dreba, yra apimtas gilios depresijos ir net bijo paaiškinti, kas nutiko.
Per apklausą B. Saveras atskleidė dar baisesnę realybę – nors ir prisipažino, kad pamena Joną, tačiau jo nusiskundimus pasiūlė perskaityti ligos istorijoje. O ši, kaip paaiškėjo, net nėra sunumeruota – jeigu nori, gali išimti bet kurį puslapį, ir niekas nepastebės.
„Man sunku papasakoti, nes praėjo daug laiko, įvairių atvejų yra daug, nuteistųjų su panašiomis problemomis taip pat yra labai daug“, – sakė B. Saveras.
2016 m. lapkritį į laisvę išėjęs Jonas ne kartą buvo apžiūrėtas gydytojų, kurie konstatavo, kad gyvenimas pataisos namuose jį labai paveikė, o „dėl subjektyviai suvokiamos grėsmės savo sveikatai bei gyvybei jis pasirinko poziciją šiems veiksmams nesipriešinti“.
„Naudotas seksualinis smurtas paveikė nukentėjusio sveikatą“, – nurodė ekspertai.
Dėl patirto potrauminio streso Jonui iki šiol reikalinga medikų pagalba. Ikiteisminį tyrimą nutraukusi Kaišiadorių prokurorė savo nutarime pabrėžė, kad esą nė vienas liudytojas nepatvirtino, jog nukentėjusysis įkalinimo įstaigoje būtų prievartautas, apie tai esą nieko nežinojo ir pataisos namų administracija, o pats nukentėjusysis į teisėsaugą kreipėsi pavėluotai ir taip užkirto kelią gauti bet kokius įrodymus.
Be to, prokurorės teigimu, nukentėjusiojo, liudytojų ir įrodymų parodymai nesutampa, o visos kilusios abejonės turi būti traktuojamos įtariamųjų naudai.
Nutraukdama ikiteisminį tyrimą prokurorė pabrėžė, kad buvo išnaudotos visos procesinės galimybės įrodymams surinkti. Bet su tokia išvada nesutiko KOPŽI Jonui atstovauti pasamdyto advokato D. Poviliaus skundą išnagrinėjusi Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausioji prokurorė R. Jačiauskienė.
„Sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įtariamųjų atžvilgiu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikalstamą veiką, gali būti priimtas tik išsiaiškinus ir iki galo išnaudojus visas galimybes surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, – nurodė vyriausioji prokurorė. – Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad tyrimo metu išsiaiškintos ir įvertintos ne visos tyrimui reikšmingos aplinkybės.“
Atnaujinto tyrimo metu pareigūnams nurodyta ne tik papildomai apklausti gydytojus, kurie turėjo žinoti apie tuomečio kalinio patiriamą smurtą, bet ir pareigūnus, kurie buvo atsakingi už nusikalstamų veikų užkardymą. Jų apklausos yra neinformatyvios, net nebuvo aiškintasi svarbių įvykio aplinkybių.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: Dainius Sinkevičius
Publikuota: 2020m. spalio 6d., https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/prokurorai-atsipeikejo-po-visa-lietuva-sukretusios-istorijos-naujas-tyrimas.d?id=85366089#