Straipsniai - 2010

PRIEŠ PROSTITUCIJĄ, BET NE PRIEŠ MOTERIS ("PANBALSAS.LT", 2010-07-14)

Publikuota 2010 m. liepos 14 d.

„Caritui“ pasišovus atlikti gyventojų apklausą apie prostituciją šalyje, sulaukta nuostabą keliančių rezultatų. Vienas netikėčiausių – žmonės suvokia šios problemos opumą ir net siūlo būdų ją spręsti.

Pirmąkart Lietuvos „Caritas“ tokias apklausas vykdė Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse – siekta išsiaiškinti visuomenės požiūrį į prostituciją. Gauti rezultatai specialistus nustebino.

 
Pasirodėme supratingi


Tiesa, atskirų regionų gyventojų nuomonė nebuvo lyginama, nes situacija panaši visur. Prostitucija – vieninga visos šalies problema.

Projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė sakė, kad Panevėžys galbūt išsiskyrė tuo, kad čia noriai sutiktas prašymas apklausti į Savivaldybės patalpas užsukančius interesantus. Kitose savivaldybėse dėl to kilus problemų, apklausai teko rinktis kitas vietas.
„Čia buvo problemos supratimas, o patys atsakymai niekuo neišsiskyrė iš bendros situacijos“, – pasakojo K. Mišinienė.
Vertinant visos šalies gyventojų atsakymus, kai kurie nustebino. Pavyzdžiui, pasiteiravus, su kuo asocijuojasi prostitucija, dauguma atsakė, kad su moters išnaudojimu ir prekyba žmonėmis.
Vadinasi, didžioji dalis supranta, kad prostitucija nėra vien pačios moters laisva valia pasirenkamas darbas, kaip kartais įsivaizduojama.
„Tai parodo, kad dešimt metų dirbame ne veltui“, – džiaugėsi K. Mišinienė.
 
Keičiasi, bet…
Dauguma apklaustųjų nenori, kad prostitute būtų jam artimas žmogus ir kad prostitucija būtų legalizuota. Tačiau čia pastebimas tam tikras skirtumas: prieš prostitucijos legalizavimą yra mažiau vyrų nei moterų. Be to, dauguma žmonių mano, kad reikia bausti ne moteris, o sutenerius ir klientus.

„Gyventojai supranta, kad yra organizuota sekso industrija, o ne moterys, norinčios tuo užsiimti. Manėme, kad gal tik mes tą suprantame“, – prisipažino K. Mišinienė.
Beje, pačių gyventojų reakcija į užduodamus klausimus buvo labai įvairi. Kai kurie nenorėjo bendrauti – skubėdavo pareikšti, kad nieko bendra su tuo neturi. Moterys, pasak K. Mišinienės, atsakinėjo noriau nei vyrai – pastarieji buvo labiau sutrikę. Vis dėlto, jos teigimu, susidarė bendras įspūdis, kad žmonės nori apie tai kalbėti, tai aštri tema, nes dauguma apklaustųjų neapsiribodavo vien sausu atsakymu į klausimą, bet ir išsakydavo savo nuomonę, kaip prostitucijos problemą reikėtų spręsti.
 
Industrija klesti
Tikslių skaičių, kiek šalyje yra prostitučių, K. Mišinienės nuomone, niekas tikriausiai ir neturi – esą vargu ar tokią statistiką apskritai įmanoma surinkti. Tačiau sprendžiant iš bendros situacijos, sekso industrija šalyje klesti. Ir tai, projekto koordinatorės manymu, akivaizdu – skelbimų apie teikiamas atitinkamas paslaugas pilna visur. „Metų metais tai vyksta ir nemažėja“, – konstatuoja K. Mišinienė.

Iš kitos pusės – ir valstybė duoda prostitucijai atkirtį: prieš ketverius metus buvo priimta nuostata bausti ne tik seniausios profesijos atstoves, bet ir jų klientus. Pasak projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorės, tai buvo neįtikėtinas žingsnis į priekį, bet nesukurtas tinkamas mechanizmas, kaip tai vykdyti, nes disproporcija tarp nubaustų klientų ir prostitučių vis dar labai didelė.



Daiva Savickienė