Prekyba žmonėmis užsiimantieji kasmet uždirba daugiau nei 120 milijardų eurų. Perkami ir parduodami visi – ir vaikai, ir suaugusieji. Nors pastaruoju metu Lietuva pasaulinėje statistikoje atrodė gana gerai, specialistai tikina, kad netrukus situacija gali keistis kardinaliai.
Kaip LRT TELEVIZIJOS laidoje pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė, pandemija sukūrė tam tikras struktūras, kuriose labai gerai jaučiasi pigios darbo jėgos ieškantys išnaudotojai. „Visa pogrindinė prostitucija, manau, savotiškai šiuo metu klesti ir pažeidžiami asmenys priversti priimti sau labai nepalankius sprendimus“, – laidoje kalbėjo K. Mišinienė.
Net ir pandemijos akivaizdoje vis dar veikia pogrindiniai fabrikai ir ūkiai, o ir patys lietuviai vis dažniau ieško galimybių išvykti ir užsidirbti. Pastaruoju metu traukiama į Vokietiją ar Ispaniją. Dažniau žvalgomasi ir į Rusiją, ten tikimasi mažesnių suvaržymų ir daugiau progų užsidirbti.
Pasak LRT TELEVIZIJOS laidos „Širdyje lietuvis“ pašnekovės, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovės, dažniausiai aukomis tampa nepriteklių patiriantys žmonės, kuriuos spaudžia paskolos, įvairūs įsipareigojimai bankams, pajamų trūkumas. Dar viena rizikos grupė yra menką išsilavinimą turintys ar neturintys profesijos žmonės. Į sukčių pinkles dažnai įkliūna ir tie, kas turi nepaklausią profesiją, kuri neleidžia gauti trokštamo darbo.
Į išnaudotojų pinkles patenka ir priklausomybių turintys žmonės, ir vienišos motinos. O dažniausia prekybos žmonėmis kryptis Europoje – Jungtinė Karalystė. Pareigūnai nerimauja, kad situacija gali dar blogėti. Jungtinei Karalystei palikus Europos Sąjungą keičiasi ir migracijos tvarka.
„Tikėtina, kad galime turėti situaciją, kurią turėjome jau prieš nemažai metų, kai Lietuva dar nebuvo Europos Sąjungos (ES) nare ir asmenys tiesiog įsidarbindavo nelegaliai. Neturėdami darbo sutarčių, naudodamiesi padirbtais dokumentais, gyvendami nelegaliai jie bijojo kreiptis, nes patys suprato, kad jie yra dalis viso šito nusikaltimo. Jie patys daro vienokį ar kitokį pažeidimą. Matome, kad gali susidaryti situacija, jog patys asmenys bijos kreiptis“, – sakė specialusis policijos atašė Jungtinėje Karalystėje Linas Pernavas.
Du trečdaliai prekybos žmonėmis aukų Europos Sąjungoje (ES) yra moterys, dažniausiai jos išnaudojamos prostitucijai. Tačiau tiek Lietuva, tiek Jungtinė Karalystė šiame paveiksle atrodo kiek kitaip. Didžioji dalis aukų čia vyrai, jie dažniausiai išnaudojami verčiant dirbti ar nusikalsti.
„Paprastai verbavimas remiasi aukos neišmanymu, nežinojimu, negebėjimu atsirinkti, ar čia tikras, ar netikras pasiūlymas, naudojamasi pažeidžiamumu. Dažniausiai žadamas darbas, pajamos, dažnai tos pajamos gali būti neadekvačiai didelės, nereikia išsilavinimo, nereikia anglų kalbos, bet <…> tai dažniausiai yra pažadai. Kitas momentas gali būti ir tam tikra manipuliacija, šantažas žinant kažką apie asmenį, turint kažkokią kompromituojančią medžiagą“, – sakė K. Mišinienė.
Specialistai skaičiuoja, kad didžioji dalis žmonių į tokią modernią vergovę patenka per pažįstamus ar artimuosius.
Projekto „Raktas“ vadovė Ieva Čekuolytė teigė, kad 50 procentų šiuo metu vergovės sąlygomis dirbančių žmonių darbo pasiūlymą gavo iš pažįstamų arba iš giminių. „Tai skamba labai baisiai, nes tarsi mes gauname pasiūlymą iš tų, kuriais pasitikime, bet dažnai sistema yra ta pati, kuri anksčiau veikė prostitucijoje, kai išlaisvinimas yra išperkamas kito žmogaus atvežimu, kelių žmonių atvežimu.
Didelę įtaką daro tai, kad slepiame savo nesėkmes ir dažnai grįžę žmonės pasakoja, kaip jiems ten gerai sekėsi, kaip jie daug uždirbo, nors iš tikrųjų dirbant tokio tipo darbuose yra labai sunku pragyventi, normaliai dirbti ir uždirbti normalius pinigus. Kol nepradėsime sakyti teisybės, kalbėti atvirai apie tai, tol kibs ant to kabliuko galimos aukos“, – sakė specialistė.
Gavus iš pažiūros puikų darbo pasiūlymą, specialistų teigimu, verta susimąstyti, kokia organizacija šį darbą siūlo, kokiomis sąlygomis teks dirbti ir ar bus pasirašyta sutartis, ar darbuotojas turės draudimą. Taip pat svarbu nors kiek mokėti šalies, kurioje planuojama dirbti, kalbą.
Kasdien su prekybos žmonėmis aukomis dirbančios organizacijos ragina prašyti pagalbos, pasitikėti teisėsauga ar bent jau duoti ženklą aplinkiniams. Tačiau pripažįstama, kad į vergovę patekusiems žmonėms net ir tai dažnai tampa neįmanoma misija.
20 metų su išnaudojamais žmonėmis dirbanti K. Mišinienė pripažįsta, kad kai kurios istorijos ją pačią stebina iki šiol. Be jokio atlygio arba už visiškai menką sumą žmonės kartais dirba iki pusmečio. „Atrodo, kad tu jau pirmą savaitę pamatei, pakliuvai į išnaudojimą, tai pasitrauk, bet girdime tokius svarstymus, kad galvojo, jog situacija pasikeis, reikia labiau pasistengti“, – patirtimi dalijosi specialistė.
Per pastaruosius ketverius metus Lietuva su Jungtine Karalyste pradėjo 20 ikiteisminių tyrimų. Tačiau baigti pavyko vos pusę. Tokie tyrimai užtrunka ne vieną mėnesį. Todėl svarbu ne tik gelbėti jau bėdoje atsidūrusius lietuvius, bet ir užbėgti tokiems nusikaltimams už akių.
Į prekybos žmonėmis spąstus dažniausiai patenka lietuviai nuo 21-erių iki 30-ies metų. Specialusis policijos atašė Jungtinėje Karalystėje L. Pernavas teigia, kad kovojant su moderniąja vergove reikia investuoti į švietimą.
Pasak LRT PLIUS laidos pašnekovo, svarbu, kad žmonės gebėtų kritiškai mąstyti, užduoti klausimus ir nepasiduotų abejotiniems pasiūlymams. Jis siūlo į mokyklų programas įtraukti informaciją, kuri moksleivius supažindintų su prekyba žmonėmis ir tuo, kaip ją pažinti.
Statistika rodo, kad daugiausia lietuvių išnaudojami verčiant daryti nusikaltimus. Tokių kone pusė. Dar trečdalis išnaudojami seksualiai. Todėl ir kreiptis pagalbos išdrįsta retas.
Seimo narė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė, buvusi ilgametė Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė teigė, kad bendradarbiavimas tarp Britanijos ir ES policijos yra itin svarbus.
Padėti prekybos žmonėmis aukoms imasi ir pačios pasaulio lietuvių bendruomenės. Ispanijos lietuviai net sukūrė specialią programėlę „Raktas“, joje galima rasti ne tik visą informaciją, kas yra išnaudojimas, bet ir kontaktus, kur kreiptis pagalbos būtent toje šalyje, kurioje esi.
„Sukūrėme tinklą Europos šalyse, sulaukėme savanorių iš bendruomenių, jie sutiko kelti ragelį ir padėti žmonėms, kurie atsiduria tokioje situacijoje. Tai yra labai daug, nes kartais tam, kad išeitume iš bėdos, mums reikia tik pagalbos rankos – vertėjo, žmogaus, kuris pažįsta šitą miestą ir gali pasakyti, kur aš galiu patekti į Raudonąjį Kryžių, kad aš galėčiau pavalgyti“, – kalbėjo I. Čekuolytė.
Kovos su prekyba žmonėmis planą žada parengti ir naujoji Vyriausybė. Ji žada bendradarbiauti ir su kaimynais. Anot Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, Lietuva ruošiasi pirmininkauti Baltijos jūros šalių tarybos darbo grupei, kuri užsiima kova su žmonių prekyba.
„Mūsų prioritetai yra trys. Bus skiriamas didelis dėmesys prevencijai, svarbus teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ir ruošiama deklaracija. Tikimės, kad ją pasirašys ir kitos Baltijos jūros šalys“, – kalbėjo ministrė.
Dėmesio!
Visą parą veikia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro SOS numeris +370 679 61617, skirtas konsultuoti, patarti ir informuoti nukentėjusius nuo įvairių prekybos žmonėmis formų, prostitucijos, seksualinės prievartos, pabėgusius nepilnamečius.
Šiuo numeriu skambinti kviečiami ir šeimų nariai, bet kokių tarnybų atstovai, įtariantis apie galimą išnaudojimo, smurto ar apgavystės atveją. Kovos su prekyba žmonėmis centro specialistų komanda – socialinė darbuotoja, psichologė ir teisininkas – pasiruošę padėti tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Autorius: LRT PLIUS laida „Širdyje lietuvis“, LRT.lt
Publikuota: 2021-02-14, https://www.lrt.lt/lituanica/aktualijos/751/1341694/prekybos-zmonemis-pinkles-i-spastus-ikliuva-paskolu-turintys-ir-artimuju-ivilioti-tautieciai